Video · 2025 m. · 9 min. · Rytis ir Violeta

Kodėl praeities jausmai neleidžia rasti naujo vyro?

Kaip rasti vyrą, kai vis dar skauda dėl tėčio, pirmo vyro ar draugo? Šiame video Violeta kalba apie tai, kodėl naujas vyras vis tiek parodys tą patį skausmą ir kodėl jis atspindi tai, kas yra tavyje.

Išgirsi, kaip naujas vyras gali tapti ne priešu, o artimiausiu draugu, kodėl, kai išjauti jausmą viduje, pasikeičia ir išorė, ir ką daryti, kai užeina baimė vėl būti įskaudintai: grįžti į dabartį, jausti spaudimą kūne ir duoti kūnui erdvės.

Ryčio ir Violetos Akademija

Bijai vėl būti įskaudinta?

Akademijoje 6 vakarus per mėnesį gyvai išjaučiame seną skausmą kūnu – kad į naujus santykius eitum atvira, o ne bėgdama nuo jausmų.

Prisijungti prie Akademijos · 33 €/mėn.

Prieiga atsidaro iškart · Sustabdai bet kada · 7 dienų grąžinimo garantija

Klausyk arba skaityk

Žemiau – video tekstas.

Kodėl vėl ateina toks pat vyras?

Violeta: Norisi sutikti vyrą, kad nereikėtų šitų visų jausmų jausti, kad būtų kitoks. Ar pasiruošusi jausti viską, kas beateis į tavo gyvenimą? Nes jeigu yra užslopintų jausmų – tėčio, pirmo vyro, draugo, – jei vis dar skauda, jei vis dar ten sunku ir jeigu nenori ten pažiūrėti nuoširdžiai ir atvirai, tai kitas vyras vis tiek tau tai parodys, ir vis tiek skaudės.

Bet jeigu būsi pasiruošusi, susitiksi su tais jausmais. „Nu gerai, – sakysi, – aš knisu. Pažiūrėsiu viską, ką man kelia, viską, į ką bijau pažiūrėti.“ Ir tada pereisi.

Bet jeigu bėgsi nuo jausmų, jei lauksi, kad ateis tobulas vyras, su kuriuo bus tik drugeliai pilve ir nebus jausmų, tai yra jausmų slopinimas. Tai iškart yra skirstymas: tu man tinki, o tu man netinki. Ir jei toje vietoje tau skauda, tas atėjęs naujas vyras tau kaip tik parodys, kad toje vietoje tau skauda. Jis tau padės tai pereiti.

Bet jeigu tu bijai šito jausmo, bijai to, ką patyrei su tėčiu, vėl patirti, bijai to, ką patyrei su pirmu vyru, vėl patirti, bijai to, ką patyrei su draugu, vėl patirti, tai tada ir su šituo bėgsi nuo jausmų.

Tai jeigu tu sakai: „Gerai, tegul ateina tas vyras, kuris turi ateiti į mano gyvenimą. Aš atvira esu, ir aš pereisiu tuos jausmus. Jis man padės“, – ir tada ateina vyras. Bet jeigu bijai viduje, tai jis neateis arba ateis tas, kuris vis tiek tau parodys jausmus, nes jie yra tavyje. Kitaip negali būti. Trauki tokį žmogų, koks yra tavo viduje.

Ir tada vis tiek bėgsi, ir vis tiek bus ne tas. „Ne, – sakysi, – nenoriu. Kur tie vyrai normalūs? Kas čia vyksta? Kodėl vėl toksai atėjo?“

Ką tau atspindi naujas vyras

Violeta: Bet jis tik atspindi tave – tai, kas yra tavyje. Tada turi pasižiūrėti, ką tau tai atspindi. Galbūt tu per daug įsitempi, galbūt tu per daug planuoji ir sau neleidi atsipalaiduoti. Ir tau pikta, kad jis toks atsipalaidavęs. Galbūt save kaltini, kad atsipalaiduoji, – tada esi nenaudinga, neverta ar dar kažkaip. Pastebėk tai.

Tai pasižiūrėk, kodėl taip yra. Kas tai yra apie tave? Kur sau neleidi atsipalaiduoti? Kur sau draudi galbūt atsipalaiduoti? Kodėl nori už kitus kažką daryti? Kodėl galbūt nori įtikti, patikti ar būti gera, ar stengtis dėl kitų labiau negu dėl savęs?

Ir eini į tai. Ir tada tas žmogus tau tampa ne priešu, o tavo draugu – gal net pačiu artimiausiu draugu, nes jis tau parodo su visa meile. Ir kai išjauti tą jausmą, kai susitinki su juo, nebijai jo, kai savo viduje supranti, atrandi, apie ką čia yra, kas čia yra apie mane, pasikeičia ir pati situacija. Kitaip negali būti. Nes jei tavo viduje pasikeičia, tai pasikeičia ir išorėje.

Jau gal turėjai pastebėti daug kartų tai, kad tau nekeičiant išorės, pasikeičiant vien viduje, pasikeičia išorė savaime. Mūsų sesijose jau buvo tūkstančiai kartų, kai žmogus išsijautė sunkų jausmą apie kažkokį kitą žmogų, apie dar ką nors. Kitas žmogus net nedalyvauja sesijoje. Jis net nepasikeičia. Niekas nevyksta išorėje – tik žmogus savo viduje patiria jausmą, pereina jausmą ir išorėje mato tą žmogų visai kitaip.

Žmogaus elgesys darosi kitas. Galbūt net ir elgiasi taip pat, bet tam žmogui jau nebetrigerina, nebeerzina, nebepykdo. Arba tiesiog nustoja taip elgtis, nes tau jau nereikia į tą vietą baksnoti – tu jau to nebetrauki savo energija.

Kai nebebėgi nuo jausmų

Violeta: Bet kol bėgi nuo jausmo, kol nori – nežinau, kaip pasakyti – patogumo, kol nori pasikavoti, tol skauda. Nes iš tiesų tau ateina sunkūs jausmai, o tu sakai: „Ne, nenoriu jausti, užkniso, atsibodo. Noriu vyro kitokio, ne tokio.“ Viską padarysi, išjausi, tik kad kitoks ateitų ir nereikėtų tau daugiau jausti.

Bet kai jau išjauti, kai žinai, kad gali pereiti bet kokį jausmą, žinai, kad viduje esi jėga ir galia, ne auka ir vargšė, kad tavęs niekas negali padaryti auka, niekas šiame pasaulyje tavęs negali padaryti auka, – tada greičiausiai ateina vyras, kuris net nesistengia, net nerodo tau nieko, nes tu jau išsijautusi, tu jau esi kitokia viduje.

Bet va taip – atneša į tavo dabartį, visada atneša kažkokį jausmą, ir jauti jį. Atnešė į tavo dabartį tėčio jausmą, ir išsijauti, ir susitikai, ir buvai su tuo. Taip jis ir atneša tuos jausmus. Ir kai nebėgi, priimi, pastebi, matai ir matai – ir pereina. Ir palengvėja.

Grįžk į dabartį ir į kūną

Violeta: Visada yra tik dabartis, tik dabartis. Ką man dabartis dabar atneša? Kokį jausmą? Kas mano kūne vyksta? Jeigu mintys eina apie praeitį – nu, žinau, kad dabar kliedžiu, nes neįmanoma pakeisti praeities. Kad ir tūkstančius kartų galvosit apie ją – neįmanoma pakeisti. Tai vadinasi, aš turiu būti dabar, dabartyje.

Čia toks įprotis – klaidžioti po praeitį, ateitį, galvoti, gvildenti, analizuoti, spręsti, dėlioti. Tai vis tiek viskas savaime vyksta.

Lygiai taip pat, kai galvoji apie ateitį: „Bijau vyrų, bijau susitikti, bijau, kas bus, bijau, kad vėl mane įskaudins, bijau, kad man vėl skaudės, bijau, kad vėl paliks.“ Tai žinai, kad dabar kliedi, nes neįmanoma sudėlioti ateities. Neįmanoma, tiesiog neįmanoma.

Ir tada būni dabartyje ir žiūri į tą baimę, žiūri, kur spaudžia. Spaudžia krūtinę – žiūri, ir baimė ten. Ai, kaip nemalonu jausti tą baimę, tą jausmą. Spaudžia, jis auga, plečiasi, o gal mažėja. Ir ten gali eiti prisiminimai apie tėtį, apie buvusį vyrą, bet neini su jais. Pastebi, kas eina, bet nekeliauji su jais ir išjauti tą jausmą.

Neini per daug į analizes – kas, kodėl, kaip, nuo ko, – bet jauti tą galvos spaudimą ir jauti, kaip nemalonu jį jausti, kaip negerai, sunku, ir jauti visa tai, kas eina per kūną. Net nereikia per daug suprasti, kas ir kaip. Tiesiog jauti. Kai duodi kūnui erdvę, jisai pats susitvarko. Svarbiausia – duoti kūnui erdvę.

O žmogus tik jaučia sunkumą – puola valgyti, jaučia liūdesį – puola gerti, rūkyti ar dar kažkaip nukreipti savo dėmesį, kad tik to nejaustų. Ir taip užslopinami jausmai. O sustoji, duodi kūnui erdvę – ir jisai tada pradeda jausti. Jis pradeda gyti, jis pradeda atsigauti, jis pradeda patirti gyvybę per save.

Tai nemalonu nervų sistemai. Nervų sistemai yra nemalonu tai jausti, nes tie jausmai yra sunkūs, ir kai visą laiką buvai įpratęs slopinti, slopinti, slopinti, tai jų gali būti daug, ir jie kartais gali net atrodyti nepakeliami. Bet jei jie keliauja, viskas yra pakeliama. Kūnas susitvarko su bet kokiu jausmu. Tik reikia jam duoti erdvės – sustoti ir stebėti.

Ryčio ir Violetos Akademija

Tegul ateina tas, kuris turi ateiti

Akademijoje su Ryčiu ir Violeta gyvai mokomės būti su jausmu kūne ir duoti jam erdvės, kol jis praeina. Visas įrašų archyvas atsidaro iškart, o pinigus galima susigrąžinti per 7 dienas.

Prisijungti prie Akademijos · 33 €/mėn.

Prieiga atsidaro iškart · Sustabdai bet kada · 7 dienų grąžinimo garantija

Gyvai Birštone

Savaitgalis seniems jausmams išjausti

Jausmų sesijų savaitgalis Birštone su Ryčiu ir Violeta: 2 dienos po 7 valandas gyvai. Kalbėti ir dalintis nebūtina – užtenka būti su savo jausmais.

Savaitgaliai Birštone

Skaityk plačiau

Skyrybos: Kaip Jas Išgyventi Žingsnis po Žingsnio →

Daugiau video

Kai vyras išmoksta jausti, malonumas užvaldo intymų gyvenimą

▶Kai vyras išmoksta jausti, malonumas užvaldo intymų gyvenimą

Santykių paslaptys: daryk tai, arba tavo santykiai sugrius

▶Santykių paslaptys: daryk tai, arba tavo santykiai sugrius

Kaip apsaugoti savo energiją nuo išsekimo ir nutekėjimo

▶Kaip apsaugoti savo energiją nuo išsekimo ir nutekėjimo

🎁 Dovana skaitytojams

Gauk 20 min. Jausmų Sesiją su Ryčio vedimu – dovanų

Užsimerk, atsigulk – aš vesiu tave balsu iš sunkumo į lengvumą ir ramybę. Palik el. paštą ir gauk sesiją iškart, kartu gausi ir kitus mano laiškus su daug vertės. 🪽

Nepavyko išsiųsti. Pabandyk dar kartą.

Jokio spamo – atsisakysi vienu paspaudimu.

© 2020-2026 www.rd.lt

Kurį pasaulį maitini – vidinių jausmų pasaulį, savo širdies ir Dievo vedimą ar minčių, programų, argumentų ir baimių pasaulį? Kurį laistai savo laistytuvu per dieną daugiau? Pažiūrėk, kaip kūnas jaučiasi, kai pagalvoji apie Dievo balsą ir jo vedimą, nerūpestingumą, neatsakomybę, nekontroliavimą, visišką paleidimą, ir kaip kūnas jaučiasi, kai tu saugaisi, bijai, suspaudi save, neleidi sau, bėgi, slepiesi, jauti kaltę. Kaip manai, kokioje energijoje kūnas labiau klesti, išlieka jaunas, gyvas, sveikas ir stiprus? Ar Dievo ir širdies balso sekime, ar baimės ir kaltės programų palaikyme?

Visiškai nesvarbu, koks tavo gyvenimas buvo iki šios akimirkos, nesvarbu, ką pridarei ir ko nepridarei – mes visi visko pridarėm ir nepridarėm – šita akimirka yra naujas lapas, nauja reinkarnacija, naujas Dievo pasaulis. Ir šią akimirką tu gali pasirinkti savo širdimi kryptį – į baimę, kaltę, trūkumą ir užspaudimą arba į Dievą, į vidų, į laisvę ir savo karališkumą. Kai tai skaitai, gali kilti minčių: ,,Skamba gražiai, bet kaip tai padaryti, tai ne man, nežinau, kaip iš to išeiti, visą gyvenimą buvo taip”. Tai tik baimės, kaltės ir proto mintys, netikėk jomis, nebelaistyk jų. Palik jas, tegul jos ateina, bet, kai jos ateina, pažymėk jas, kaip paukštukus žiedeliu pažymi prižiūrėtojai, kad, jeigu jie išskrenda ir juos pagauna vėl, atpažintų, kuris yra kuris, ir taip apie juos renka informaciją. Lygiai taip pažymėk visas savo mintis naudojant savo dėmesį ir stebėjimą – pažiūrėk į mintį, pagauk ją savo žvilgsniu, uždėk ant jos žymę, kad “aš jau pamačiau tave, tu jau pamatyta, pažymėta”, ir paleisk. Leisk jai eiti, nebesaugok jos. Daugiau nieko neturi daryti. Tu ją pažymi, uždedi ant kojos žiedelį ir, kai ji išeina, tu ją paleidi. Nebėk paskui ieškoti jos, nes gali ją sekti savo kompiuteryje – tavo duomenų bazėje ji jau įrašyta. Taip pastebėk visas savo mintis, kurios sukuria bet kokį limitą. Pažymėk jas ir paleisk. Stebėjimas yra tam, kad pažymėtum. Neturi su jomis kovoti, neturi maištauti prieš jas. Tu esi tiesiog prižiūrėtojas, kuris pastebi ir pažymi viską, ko nebenori daugiau patirti gyvenime, ir paleisk tai.

Jeigu jauti dar bet kokią savo kontrolę, bet kokį laikymą, atpalaiduok jį, tegu ištirpsta. Ar jauti meilę savo kūnui? Ar gali pasakyti savo kūnui “Aš myliu tave”? Pajausk, kokį jausmą sukelia šis klausimas. Gali pasakyti savo kūnui: “Aš myliu tave, tu nuostabus” ir pajausk, kas vyksta kūne. Leisk visoms visoms energijoms eiti, kilti, plėstis, spausti, judėti, būti. Dabar esi indas, per kurį važiuoja traukiniai – skirtingos energijos, skirtingos vibracijos. Nesvarbu, ar jauti daug jų ar mažai, bet leisk viskam vykti, kad ir kas vyksta šią akimirką ir visiškai nesikišti į tai, atiduoti tai į Dievo rankas, palikti savo kūną, palikti visą šį pasaulį, išeiti atostogų.

Jeigu ateina kokios nors mintys, visiškai nieko nedaryk dėl to. Tu esi erdvė, į kurią mintys ateina ir išeina, kurioje viskas vyksta, pasirodo ir dingsta. Visiškai nieko neturi daryti. Pasitikėk, leisk akimirkos energijai tave nešti ir atnešti visa, ko reikia. Jeigu akimirka atneša mintis ir aktyvų protą, vadinasi – tai pats tobuliausias dalykas, kuris gali dabar nutikti, būk atviras(-a) viskam, visoms mintims ir protui, tegu vyksta, tegu ateina – duok laisvę viskam viskam viskam, kas vyksta šią akimirką. Duok laisvę viskam viskam viskam, kas vyksta šią akimirką.

Jei jauti, kad kažką dar saugai, priešiniesi ir blokuoji, pabandyk tai atpalaiduoti ir visiškai nebedėti jokių pastangų. Kaip vėjo plaikstomas maišiukas juda ore iš kairės į dešinę, aukštyn, žemyn, taip ir tu leisk energijoms ir vibracijoms tave mėtyti į visas puses: aukštyn, žemyn, į protą, iš proto, į jausmus, iš jausmų, į stebėjimą, iš stebėjimo. Leisk viskam viskam vykti, duok viskam laisvę, tegu kyla, tegu juda, tegu teka ir tirpsta. Absoliučiai nieko nedaryk, nesistenk būti stebėjime, net nestebėk. Neleisk savo protui nieko pačiupti – jokios praktikos, jokio metodo, jokio veiksmo, nieko nereikia. Jeigu ateina mintis ,,Kaip nieko nedaryti, tai ką man daryt, kad nieko nedaryt?” – eina šikt jinai, nieko nedaryk dėl tos minties, pamiršk net stebėjimą. Kas lieka?

Tik tu su savim dabar. Tai ir yra gyvenimas – tu dabar. Visa kita netikra, visa kita eina šikt. Tik Tu ir Dabar.

Iš pradžių klausiau, ar gali pasakyti, kad myli savo kūną, dabar noriu pratęsti ir paklausti – ar gali pasakyti: ,,Aš myliu šį pasaulį, aš myliu Žemės planetą”? Ar gali pasakyti, koks tavo santykis su šiuo pasauliu, su Žeme – ar gera čia būti, ar nekenti čia būti? Pajausk vidumi – ar nori apkabinti Žemę, ar nori pasiimti kūjį ir sudaužyti viską, išsilaisvinti iš šios planetos ir visos kančios, kurią čia patyrei. Jei renkiesi kūji, leisk sau patirti šią energiją, kaip tu daužai viską, kad tu nekenti, kad pyksti, kad tave užkniso. O jeigu myli, pajausk, ar neapgaudinėji savęs ir ar po ta meile nėra paslėptos agresijos ir nekentimo. Būk nuoširdus(-i) sau, kai klausi šitų klausimų.

Kad ir ką jauti dabar – nesipriešink, leisk viskam būti. Ir nieko daugiau nedaryk. Noriu, kad pajaustum savo visą kūną periferiškai, viską kartu nuo galvos iki kojų, pajaustum, kokia dabar yra jo energija, jo vibracija, jo energijos kokybė. Tiesiog pajausk. Pajausk, ar dar yra kokių nors jausmų, emocijų, energijų kūne – galvoj, krūtinėj, pilve, saulės rezginy ar dar kur nors. Jeigu yra, susikoncentruok į bet kurį energijos kamuolį ir pabūk su juo, skirk jam savo dėmesio, energijos, bet nekeisk jo. Pabūk su juo kartu. Stebėk visą savo kūną periferiškai, kas vysta, kaip jis pulsuoja, gal energija teka, gal elektra jaučiasi, stebėk ir jausk, kas kūne vyksta būtent dabar.

Jeigu patiko nieko nedaryti, būti, jausti, stebėti, žinok, kad ši kokybė gali būti su tavimi visą tavo likusią dieną. Paprašyk to dvasios, Dievo. Sakyk: ,,Aš noriu jaustis taip visą dieną”. Turėk tokią intenciją, ir tai išsipildys. Prašyk, ir bus padaryta.

Noriu labai padėkoti tau, kad skaitei šį laišką, kad renkiesi šią erdvę, o ne milijoną kitų dalykų pasauly šią akimirką.

Gera įtraukti tave į mūsų jautrią šeimą, į mūsų ratą, į mūsų energiją, kur jaučiame savo jausmus ir nebijome pažiūrėti į save. Gera širdy stebėti, kaip visi aplinkui plečiasi, kyla, bunda. Ir tegu viskas, kas sunku, ištirpsta kaip sniegas pavasario saulėj. Su meile. Rytutis 😛

Which world are you feeding – the world of inner feelings, your heart, and God’s guidance, or the world of thoughts, programs, arguments, and fears? Which one do you water more each day with your “watering can”? Notice how your body feels when you think about God’s voice and guidance – about being carefree, uninhibited, at ease, completely surrendered – and compare that to how your body feels when you’re guarding yourself, afraid, tense, holding back, running, hiding, feeling guilty. Which energy do you think helps your body thrive, stay young, alive, healthy, and strong? Is it following God’s and your heart’s voice, or sustaining the programs of fear and guilt?

It doesn’t matter what your life has been like up to this moment; it doesn’t matter what you have done or haven’t done – we’ve all done things and left things undone. This very moment is a fresh start, a new incarnation, a new world of God. Right now, you can choose with your heart where to go – toward fear, guilt, lack, and suppression, or toward God, inward, toward freedom and your own sovereignty. As you read this, you may have thoughts like, “That sounds nice, but how do I do it? It’s not for me, I don’t know how to get out of this, it’s been like this my whole life.” But these are just thoughts – fear, guilt, and the mind talking. Don’t believe them, don’t keep watering them. Let them come, let them be, but when they appear, tag them, just like researchers ring birds so they can identify each one if it flies away and is caught again. In the same way, tag all your thoughts by using your attention and observation: look at the thought, catch it with your gaze, label it – “I see you, I’ve noticed you” – then let it go. Let it pass; don’t hold on to it. You have nothing else to do. You mark it, you “ring its leg,” and when it leaves, you release it. Don’t run after it, don’t chase it, because you can trace it in your “computer” – it’s already in your database. That’s how you notice every thought that creates any kind of limitation. Acknowledge it, then let it go. Observation is only there so you can tag it. You don’t have to fight or rebel against it. You are simply the caretaker who notices and tags everything you no longer wish to experience in life, and then lets it go.

If you still feel any form of control or holding on, soften it; allow it to dissolve. Do you feel love for your body? Can you say to your body, “I love you”? Notice what feeling arises. Try saying to your body: “I love you, you are wonderful,” and feel what happens inside you. Allow every kind of energy to come, rise, expand, press, move, and simply exist. Right now, you are a vessel through which trains run – different energies, different vibrations. It doesn’t matter whether you feel a lot or only a little; let everything happen, whatever is occurring at this moment, and don’t interfere at all – surrender it to God, leave your body, leave this whole world, let go completely, go on vacation.

If any thoughts appear, do absolutely nothing about them. You are the space into which thoughts come and go, where everything unfolds, appears, and disappears. You don’t have to do anything. Trust, and allow the energy of the moment to carry you and bring whatever you need. If this moment brings thoughts and an active mind, then that is the most perfect thing that could happen. Embrace it. Be open to everything – all thoughts, the mind – let it happen, let it come. Give total freedom to everything that is happening in this moment.

If you notice you’re still protecting something, resisting, or blocking, try to let it loosen completely and stop making any effort. Like a little bag fluttering in the wind from left to right, up and down, let the energies and vibrations toss you in every direction: up, down, into your mind, out of your mind, into feelings, out of feelings, into observing, out of observing. Give freedom to everything – let it rise, let it move, let it flow and dissolve. Do absolutely nothing. Don’t even try to observe; don’t observe. Don’t let your mind latch onto anything – no practice, no method, no action, no nothing. If a thought arises, “How do I do nothing? What should I do to do nothing?” – to hell with that thought. Do nothing about it. Forget even the observing. What remains?

It’s just you with yourself now. That is life – you, now. Everything else is unreal; let the rest go. Only You and Now remain.

Earlier, I asked if you could say that you love your body; now I want to continue and ask: can you say, “I love this world, I love Planet Earth”? Can you describe your relationship with this world, with the Earth – do you enjoy being here, or do you hate it? Tune in and ask yourself honestly – do you want to hug the Earth, or do you want to grab a hammer and smash everything, freeing yourself from this planet and all the suffering you’ve experienced here? If you choose the hammer, allow yourself to feel that energy fully – smashing everything because you hate it, you’re angry, you’re fed up. And if you love it, feel whether you are deceiving yourself, and whether beneath that love there might be hidden aggression or resentment. Be raw and truthful with yourself.

Whatever you feel at this moment – don’t resist it; let it be. Nothing more. I’d like you to feel your whole body peripherally, from head to toe, notice its energy right now, its vibration, its energetic quality. Just sense it. Notice whether there are any feelings, emotions, or energies in your head, chest, stomach, solar plexus, or anywhere else. If there are, focus on any “ball” of energy and stay with it; give it your attention and energy, but do not change it. Just be with it. Observe your entire body peripherally – notice what’s happening, how it pulses, if the energy is flowing, if you sense electricity. Observe and feel what’s happening in your body right now, in this very moment.

If you enjoyed doing nothing – being, feeling, observing – know that this quality doesn’t have to fade; it can stay with you for the rest of your day. Ask the spirit, God, for it. Say, “I want to feel this way all day.” Have that intention, and it will come true. Ask, and it shall be given.

I want to thank you so much for reading this letter, for choosing this space instead of the million other possibilities the world offers right now.

It feels good to welcome you into our sensitive family, our circle, our energy, where we allow ourselves to feel and aren’t afraid to look within. It warms my heart to see how everyone around is expanding, rising, awakening. May everything heavy dissolve like snow under the spring sun.
With love,
Rytis 😛