Video · 12 min. · Rytis ir Violeta
Gera dukra, gera žmona. O kada renkiesi save?
Tėvai paskambina, prašo atvažiuoti – ir tu jau sėdi mašinoje, kad tik greičiau baigtųsi tas nemalonus jausmas. O kitą kartą vėl tas pats skambutis ir vėl tie patys jausmai. Šiame video Violeta kalba apie tai, kodėl pirmoje vietoje turi būti tavo vedimas, o ne noras būti gera dukra, žmona ar mama, ir kaip sustoti ir pastebėti, ką pasakoja protas.
Rytis – apie „kaltės puodą“: kiekvienas kartas, kai išduodi save, kraunasi kūne, kol vieną dieną nustembi, iš kur tiek pykčio ir liūdesio.
Ryčio ir Violetos Akademija
Vėl sakai „taip“, nors viduje „ne“?
Akademijoje 6 vakarus per mėnesį gyvai išjaučiame kaltę kūnu – kad rinktumeisi savo vedimą be baimės ką nors nuvilti.
Prisijungti prie Akademijos · 33 €/mėn.Prieiga atsidaro iškart · Sustabdai bet kada · 7 dienų grąžinimo garantija
Klausyk arba skaityk
Žemiau – video tekstas.
Kai kartojasi tas pats
Violeta: Norėsis greičiau ką nors padaryti – sėsti į mašiną, greičiau nuvažiuoti pas tėvus, kad visa tai pasibaigtų. Bet žinai, kad kitą kartą vėl bus tas pats skambutis ir vėl tie patys jausmai. Tai reikia nukirpti tuos galus: paimti tai, kas kartojasi, kartojasi, kartojasi. Ir ne tik su tėvais – visur gyvenime, kur matot tą patį vėl ir vėl.
Paimti ir paklausti: palauk, ko aš nematau, ko aš nesuprantu, kas čia yra? Ir sustoti – bet sąmoningai. Tai reikia daryti labai sąmoningai, grynai stebint: atsitraukti tą žingsnį atgal ir išbūti su jausmais.
Aišku, tai nelengva, nes protas įvairiais būdais bandys įtraukti. Jis gudrus, nenurimsta ir nepasiduoda iš karto. Jis bandys vėl ir vėl įtraukti. Bet svarbu pastebėti, ką jis pasakoja, kokie jausmai kyla, nesusitapatinant su tuo. Tada pereini ir atsiduri kitoje pusėje, aiškiai matai situaciją ir aiškiai žinai, ar dabar važiuoti pas tėvus, ar ne. O jei nevažiuoji – nesi kalta. Tavo pasirinkimas, tavo vedimas.
Pirmoje vietoje – tavo vedimas
Violeta: Pirmoje vietoje visada yra tavo vedimas. Ne pagalba tėvams, ne būti gera dukra, ne būti gera žmona, gera mama, gera drauge, sese ar dar kuo nors. Pirmoje vietoje – tavo vedimas. Taip veda dvasia. Pirmoje vietoje – ką aš jaučiu ir ko aš noriu. Bet nesekant baime, nesekant kalte ir nesekant įsitikinimais. Tada viskas išsigrynina.
Bet reikia turėti drąsos atstovėti savo vedimą prieš protą, nes jis įvairiais būdais bandys jį nulaužti – ir labai logiškais, ir labai protingais. Turi pajausti savo širdimi. Ir tada vis labiau jauti ir vis greičiau žinai: noriu ar nenoriu, darau ar ne, tai ar ne tai.
Stebėti mintis ir neįsivelti
Dalyvė: Dabar, kol kalbi, irgi toks eina… Visokie jausmai. Eina ir pasipriešinimas, atrodo, bet kartu ir paleidžiu jį. Ir dabar kūne toks lengvėjimas. Gal tiesiog reikia išbūti, nors atrodo, kad lyg ir būnu…
Violeta: Stebint mintis. Būti su jausmais – būnu, jaučiu, – bet ir pastebėti mintis, pastebėti, ką pasakoja protas, ir neįsivelti į tai. Jeigu žmogus būna su jausmais ir dar analizuoja, gvildena, dėlioja, mąsto, tie jausmai kūne tik auga, niekur nedingsta. Svarbu nesusitapatinti su mintimis, nesusitapatinti su protu, neimti to, ką sako protas, o išlikti stebėjime.
Tada išsigrynina. Kai kartu išbūni su jausmais, pamatai, kiek protas tau meluoja, kiek jis tave vaiko, tąso, drasko ir kiek nesąmonių prišneka. Ir tada nebetiki. Kitą kartą paskambina tėvai, prašo, o tu: „Ne, turiu savo planus.“ Ir viskas. Drąsiai pasakai „ne“.
Tavo pajautimas veda geriausiai – ir kitiems
Violeta: Ne tėvai jus veda, ne vaikai, ne vyrai, ne žmonos, ne broliai, sesės ar dar kas nors. Jus veda jūsų pajautimas – ir jis veda būtent ten, kur norit atsidurti. Bet dažnai žmogus išduoda savo pajautimą: atiduoda jį tėvams, baimei, vaikams, dar kažkam – ir tada sako: „Aš nelaimingas.“ Aišku, kad nelaimingas, nes neseki savo pajautimu. O tavo pajautimas veda taip, kad būtų geriausia ir kitiems. Jei seki savo pajautimu, viskas geriausiai susidėlioja ir visiems kitiems.
Bet protas, tas ego balsas, niekada nenorės, kad žmogus sektų pajautimu. Jis kurs dramas, pasakos apie pasekmes, apie viską – kad tik žmogus to nedarytų. Bet pagrindas yra pajautimas. Kiekvieną iš jūsų veda jūsų pajautimas, ne kažkas kitas, ir jis veda geriausiai, kaip tik gali būti, jums ir visiems kitiems.
Kartais net atrodo: aš įskaudinsiu kitą, nuliūdinsiu ar įžeisiu. Bet galbūt būtent to kitam ir reikia patirti, kad jis kažką suprastų, suvoktų ir pasirinktų kitokį gyvenimo kelią. O dažnai žmogus iš baimės save sustabdo, pasielgia taip, kaip kiti nori arba kaip patogu, ir tada sako: „Aš nelaimingas, man nesiseka, nesigauna, nepavyksta.“ Bet taip yra todėl, kad neseki.
Tai pažiūrėkit, kiek per dieną sekat savo pajautimu, o kiek – baimėmis, kaltėmis, gėdomis ir viskuo kitu: ką kiti pasakys, kaip atrodysiu prieš kitus, kaip čia nenuvilti kitų arba kaip reikės jausti savo jausmus, jeigu nuvilsiu ar kažką padarysiu ne taip.
Kaltės puodas
Rytis: Kiekvienas gabalėlis, kai išduodam savo vedimą, save, ir renkamės ne džiaugsmą, o pareigą ar darymą iš kaltės, krenta į mūsų – įsivaizduok – puodą viduje. Kaltės puodą. Gabalėlis po gabalėlio kraunasi, kraunasi, o išoriškai tu to nematai. Pavyzdžiui, kai valgai po vieną kąsnį, nejauti taip stipriai, kiek suvalgei. Bet kai pažiūri atgal, pamatai: oh my god, kokio dydžio tas puodas.
Ir tada žmonės sako: „Nežinau, iš kur manyje tiek visokių jausmų – tiek pykčio, tiek liūdesio, tiek visko.“ Tai kraunasi gabalėlis po gabalėlio ir dedasi viduje į saugyklą. Tai gimsta iš to, kad išduodam save, savo vedimą, – tada užstringa emocija, užstringa energija kūne. Tu atlieki pareigą, tėvai tau padėkoja ar dar kas nutinka, ir tu jautiesi dvejopai: gerai, nes kažką įvykdei, bet blogai, nes save išdavei. Ir pasąmonėje lieka tas kartėlis.
Jeigu nori atsipainioti, turi kuo greičiau nustoti save išdavinėti, kuo greičiau nustoti tikėti kalte ir pradėti jausti visus jausmus, gaudyti protą – ką jis sako, kokiais žodžiais kalba. Daug žmonių sau kalba, kad nemyli savęs, nekenčia savęs, nemyli savo kūno. Visi šie žodžiai krenta ir sukuria tavo gyvenimo patirtį. Vienas žmogus gyvena košmare, kitas – džiaugsme. Ir tai priklauso nuo mūsų santykio su emocijomis ir su protu ir nuo to, ar tu seki savo vedimu, ar kalte.
Ar jauti laisvės skonį?
Rytis: Aš niekada gyvenime, už jokią kainą šitame pasaulyje dabar neišduočiau savo vedimo. Tegu kūnas miršta, tegu visas pasaulis kenčia, susprogsta, vargsta – aš nekeisčiau savo vedimo už nieką, už jokią kainą. Tai jau taip stipriai įsišakniję ir suvokta kaip pati didžiausia šio gyvenimo vertė – mūsų vidinis balsas.
Ir aš jums linkiu nepamesti savo vidaus – to, kas esat iš tikrųjų, – ir daugiau neišduoti savęs dėl šio pasaulio vargo. Jis net neturi ką pasiūlyti – nebent algą, padėką, padėkos raštą, kažkokį palinkėjimą ar komplimentą. Ką gali pasiūlyti jums žmonės ar šis pasaulis? Tai vis tiek veda į mirtį.
Tai visą tą laiką, kol kūnas gyvas, ar nenorit nuveikti su juo ką nors įdomesnio už tai, ką jau žinot ir ką matot aplinkui – kaimynus, tėvus ir visa kita? Ar nenorit patirti gyvenimo, kokį patyrė Buda, Jėzus ar kiti, – visiškai kitokio, visiškai iš kito kampo? Ar jums neįdomu?
Išeiti iš kaltės ir maksimaliai sekti savo vidumi. Nustoti išdavinėti save. Nustoti daryti tai, ko nemėgstat. Nustoti daryti tai, ko nekenčiat. Nustoti būti vietose, iš kurių norit kuo greičiau išeiti. Nustoti susitikti su žmonėmis, su kuriais nenorit būti. Ar nejaučiat laisvės skonio tame, ką dabar sakau? Ir jeigu jaučiat – pažiūrėkit, kur save išduodat: ką darot, ko nenorit daryti, ką sakot, ko nenorit sakyti, ir su kuo esat, su kuo nenorit būti.
Ryčio ir Violetos Akademija
Kaltės puodą galima ištuštinti
Akademijoje su Ryčiu ir Violeta gyvai išjaučiame tai, kas prisikaupė per daugelį metų pareigų ir „taip“ iš kaltės. Visas įrašų archyvas atsidaro iškart po prisijungimo.
Prisijungti prie Akademijos · 33 €/mėn.Prieiga atsidaro iškart · Sustabdai bet kada · 7 dienų grąžinimo garantija
Gyvai Birštone
Nori savaitgalio, kai pirmoje vietoje – tu?
Jausmų sesijų savaitgalis Birštone su Ryčiu ir Violeta: 2 dienos, 14 valandų gyvai – laikas išjausti tai, kas prisikaupė.
Savaitgaliai BirštoneSkaityk plačiau


