Video · 2025 m. · 74 min. · Rytis ir Violeta

Ryčio energijos sesija: pajausk būseną be sunkių minčių ir emocijų per 1 valandą

Sunkios mintys ir emocijos užplūsta, o protas vis ieško, ką su jomis daryti? Šiame video Rytis veda valandos energijos sesiją: įsitaisai patogiai, viską atiduodi į Dievo rankas ir leidi tam, kas vyksta kūne ir mintyse, tiesiog vykti – be kontrolės ir be pastangų.

Rytis kviečia atskirti širdies jausmą nuo minčių argumentų ir netikėti baimės ir kaltės mintimis: kiekvieną jų pažymėti dėmesiu ir paleisti – kaip paukštuką su raišteliu ant kojytės. Išgirsi klausimus, ar gali pasakyti, kad myli savo kūną ir šį pasaulį, o pabaigoje – kaip sesijos būseną pasiimti į visą likusią dieną.

Ryčio ir Violetos Akademija

Sunkios mintys sukasi ratu?

Akademijoje 6 vakarus per mėnesį gyvai su Ryčiu ir Violeta mokomės atskirti jausmą nuo minčių argumentų ir leisti jausmui plėstis kūne.

Prisijungti prie Akademijos · 33 €/mėn.

Prieiga atsidaro iškart · Sustabdai bet kada · 7 dienų grąžinimo garantija

Klausyk arba skaityk

Žemiau – video tekstas.

Duok laisvę viskam, kas vyksta

Rytis: Įsitaisom patogiai visi. Ir skaičiuoju iki penkių. Vienas, du, trys, keturi. Ir atiduodam šitą sesiją į Dievo rankas. Penki.

Ir atsiduodam, ir ištirpstam, ir nebesipriešinam, ir įsimylim save, ir duodam laisvę šitam visam momentui, kad ir kas jame vyksta, kad ir kokie jausmai, kad ir kokios mintys eina, kad ir kokie potyriai, skausmai ar džiaugsmai. Duodam laisvę viskam, padedam beisbolo lazdą ir kontrolę į šoną ir pažiūrim, kas nutiks.

Pabūkim minutę, dvi tyloje ir pajauskit savo kūną ir save. Kokia tavo vibracija yra šią akimirką? Kaip kūnas vibruoja šią akimirką? Pajauskit tai ir pabūkim tyloje.

Dar norisi pabūti tyloje. Energija teka, vibracija eina per kūną. Priimkit, jauskit, nesipriešinkit, nieko nedarykit.

Kol kas nėra nieko, kas būtų prasmingiau pasakyti negu šita tyla su energija. Tęsiu tai, kol kas nors pasikeis.

Kurį pasaulį maitini – jausmų ar minčių?

Rytis: Paklausk savęs, kokia buvo tavo intencija čia ateiti į šį susitikimą. Galbūt trūksta kažko? Galbūt nori gauti kažką? Galbūt nori paleisti ką nors? Galbūt tiesiog pabūti?

Paklausk savęs, kas yra už to. Kodėl tu esi čia, o ne milijone kitų vietų pasaulyje? Ir, kaip jau žinai, nebūtina atsakyti man garsu. Prašysiu nekalbėti per šią sesiją, bet atsakyk sau.

Pažiūrėk, kokia yra už to mintis. Pažiūrėk, ką sako tavo širdis, tavo vidus. Pažiūrėk, ką sako tavo protas, mintys, ego balsas. Pabandyk atskirti juos. Pabandyk atskirti jausmą ir minčių argumentus, istorijas.

Kai nutinka situacijos dienoje, pas mus vienu metu ateina jausmas ir minčių krūva, minčių argumentų. Ar atskiri juos, kas yra kas? Kokius maitini? Kurį pasaulį maitini? Ar vidinį jausmų pasaulį, Dievo vedimą, savo širdies vedimą, ar minčių pasaulį, programų pasaulį ir argumentų, baimių pasaulį? Kurį laistai savo laistytuvu daugiau?

Paklausk savęs. Pažiūrėk, kaip kūnas jaučiasi dėl to. Pažiūrėk, kokia kūno kokybė jaučiasi, kai tu pagalvoji apie Dievo balsą, Dievo vedimą, nerūpestingumą, neatsakomybę, nekontroliavimą, paleidimą. Ir kaip kūnas jaučiasi, kai tu saugai, bijai, suspaudi save, neleidi sau, bėgi, slepiesi, jauti kaltę.

Dabar paklausk savęs: kaip tu manai, kokioje energijoje, kokioje kokybėje kūnas labiau klesti, labiau yra jaunas, labiau yra gyvas, labiau yra sveikas, stiprus – ar sekime Dievo balso, širdies balso, ar palaikyme baimės ir kaltės programų?

Ir visiškai nesvarbu, koks tavo buvo gyvenimas iki šios sesijos, iki šitos akimirkos. Visiškai nesvarbu, ką pridarei ir ko nepridarei. Mes visi visko pridarėm ir nepridarėm, bet šita akimirka yra naujas lapas, nauja reinkarnacija, naujas Dievo pasaulis.

Ir šitą akimirką tu gali pasirinkti savo širdimi kryptį: į Dievą arba į baimę. Į Dievą, į vidų arba į kaltę. Į trūkumą ir užspaudimą arba į laisvę ir savo karališkumą, rojalumą.

Kaip paleisti sunkias mintis: pažymėk ir leisk eiti

Rytis: Ir kai kalbu, gali ateiti minčių: „Skamba gražiai, bet kaip tai padaryti? Tai ne man. Nežinau, kaip išeiti. Visą gyvenimą buvau taip ir taip.“ Tai tik baimės ir kaltės, ir proto mintys. Netikėk jomis, nebelaistyk jų.

Palik jas, tegu jos ateina, bet kai jos ateina, pažymėk jas. Pažymėk, kaip paukštukus pažymi prižiūrėtojai: ant kojyčių uždeda raištelį arba etiketę, kad, jeigu jie išskrenda ir juos pagauna, vėl atpažintų, kuris yra kuris. Ir renka informaciją apie juos.

Tai pažymėk visas savo mintis, naudojant savo stebėjimą, savo dėmesį. Pažiūrėk į mintį, pagauk ją savo žvilgsniu, uždėk ant jos žymę, etiketę: „Aš jau pamačiau tave, tu jau pamatyta, pažymėta.“ Ir tada paleisk ir leisk jai eiti. Nebesaugok jos. Ir daugiau nieko neturi padaryti.

Kai ji ateina, tu ją pažymi, užriši ant kojos lapelį. Ir kai ji išeina, tu ją paleidi, nebesaugai, nebėgi paskui ieškoti jos, nes tu gali ją sekti savo kompiuteryje – savo duomenų bazėje jinai jau įrašyta.

Pastebėk visas mintis, kurios sukuria bet kokį limitą. Pažymėk jas ir paleisk. Stebėjimas yra tam, kad pažymėtum. Neturi su jomis kovoti, neturi maištauti prieš jas. Tu esi tiesiog prižiūrėtojas, kuris pastebi ir pažymi viską, ko nebenori patirti daugiau gyvenime. Ir paleisk tai.

Energija teka per kūną. Jeigu jauti dar bet kokią savo kontrolę, bet kokį laikymą, palaiduok jį, tegu ištirpsta.

Ar gali pasakyti kūnui „Aš myliu tave“?

Rytis: Ar jauti meilę savo kūnui? Ar gali pasakyti savo kūnui: „Aš myliu tave“? Pajausk, kokį jausmą sukuria šitas klausimas. Ar gali pasakyti savo kūnui: „Aš myliu tave. Tu nuostabus“? Ir pajausk, kas kūne vyksta, kai galvoji apie tai.

Ir leisk visoms energijoms eiti, kilti, plėstis, spausti, judėti, būti. Tu dabar esi indas, per kurį važiuoja traukiniai – skirtingos energijos, skirtingos vibracijos. Nesvarbu, ar jauti daug jų, ar mažai, bet leisk viskam, kad ir kas vyksta, vykti šią valandą ir visiškai nesikišti į tai, visiškai atiduoti tai Dievui, į Dievo rankas, ir palikti savo kūną, palikti visą šitą pasaulį, išeiti atostogų.

Kai ateina mintys, nieko nedaryk

Rytis: Jeigu per šią sesiją ateina kokios nors mintys, visiškai nieko nedaryk dėl to. Tu esi konteineris, į kurį ateina mintys ir išeina. Tu esi erdvė, kurioje viskas vyksta, pasirodo ir dingsta. Visiškai nieko neturi padaryti dėl to. Pasitikėk, leisk sesijai, energijai tave nešti ir atnešti visko, ko reikia.

Jeigu akimirką atneša mintis ar aktyvų protą, vadinasi, tai pats tobuliausias dalykas, koks dabar gali nutikti sesijoje. Ir tai sesijos dalis. Ir dėl to būk atviras, atvira ir viskam tam – visoms mintims ir visam protui. Tegu vyksta, tegu ateina. Duok laisvę viskam, viskam, viskam, kas vyksta šią akimirką.

Jaučiu, kaip energija teka per kūną, kaip pulsuoja rankos, galva, krūtinė, kaip visas kūnas aptirpęs transo būsenoje. Ir absoliučiai nėra jokio pasipriešinimo, nieko.

Jeigu jauti, kad kažką dar saugai, priešiniesi ar blokuoji, pabandyk tai atpalaiduoti ir visiškai nebedėti jokių pastangų – kaip maišiukas, vėjo blaškomas, ore juda iš kairės į dešinę, aukštyn žemyn. Taip ir tu leisk energijoms, vibracijoms tave mėtyti į visas puses, aukštyn žemyn, į protą, iš proto, į jausmus, iš jausmų, į stebėjimą, iš stebėjimo. Leisk viskam vykti. Duok viskam laisvę. Tegu kyla, tegu juda, tegu teka ir tirpsta.

Nieko nedaryk. Išvis absoliučiai nieko nedaryk. Net nesistenk būti stebėjime, net nestebėk. Neleisk savo protui nieko pačiupti. Jokios praktikos dabar, jokio metodo, jokio veiksmo. Nieko nereikia. Net nesistenk stebėti.

Jeigu ateina mintis, kuri sako: „Kaip nieko nedaryti? Ką man daryti, kad nieko nedaryti?“ – nieko nedaryk dėl tos minties. Pamiršk net stebėjimą. Kas lieka?

Visiškai nieko nedaryk. Jokios praktikos, jokio metodo, jokio mokymo, jokio specialumo kažkam, nieko.

Tik tu dabar. Tik tu su savimi dabar. Tai ir yra gyvenimas. Tu dabar. Visa kita netikra. Visa kita eina š*kt. Tu ir dabar.

Daug skirtingų energijų eina per kūną. Vienos suraukia kaktą, kitos sukuria šypseną. Viskas keičiasi kas sekundę. Man visiškai nesvarbu, kas vyksta. Nėra skirtumo, ar kakta suraukta, ar yra šypsena.

Ar gali pasakyti, kad myli šį pasaulį?

Rytis: Iš pradžių klausiau, ar gali pasakyti, kad myli savo kūną. Dabar noriu pratęsti tai ir paklausti, ar gali pasakyti: „Aš myliu šį pasaulį. Aš myliu Žemės planetą, Žemę.“ Ar gali pasakyti tai?

Koks tavo santykis su šiuo pasauliu, su Žeme? Ar gera čia būti? Ar nekenti čia būti? Kokie jausmai yra už to iš tikrųjų? Pajausk vidumi dabar, šitoje kokybėje.

Ar nori apkabinti Žemę, ar nori pasiimti kūjį ir sudaužyti viską, išsilaisvinti iš šios planetos ir visos kančios, kurią čia patyrei? Jeigu renkiesi kūjį, leisk sau tai viduje padaryti. Leisk sau patirti šitą energiją – kad tu daužai viską, kad tu nekenti, kad tu pyksti, tave užknisa.

Jeigu myli, pajausk, ar neapgaudinėji savęs ir ar po ta meile nėra paslėptos agresijos ir nekentimo. Būk nuoširdus, nuoširdi sau, kai klausi šitų klausimų. Tai yra dėl tavęs, ne dėl manęs.

Jaučiu, kaip pulsuoja smilkiniai intensyviai, kaip kūnas yra sraute. Sunku pajudėti dabar ar kažką staigiai daryti. Kad ir ką jauti dabar, nesipriešink. Leisk viskam eiti ir nieko daugiau nedaryk. Nieko nedaryk.

Dėkingumo energija ir atoslūgis

Rytis: Ačiū, kad ateini, kad skiri laiką pabūti šitoje erdvėje. Ačiū, kad klausai įrašo, jeigu nesi gyvai dabar, kai jį darau. Ačiū, kad esi kartu su mumis, kad rinkiesi šią erdvę, o ne milijoną kitų dalykų pasaulyje šį vakarą. Dabar eina tokia dėkingumo energija per kūną.

Teka energija, teka srautas. Smilkiniai spengia, pulsuoja galva, rankos, visas kūnas. Toks ateina atoslūgis dabar – kaip vandenyno banga užplūsta, plauna. Keičiasi energijos kokybė.

Smagiausia dalis – kai atiduodi į Dievo rankas savo darbą ir sesijas. Energija pati žino, kiek yra valandų, kiek dar lieka maždaug, ir pagal tai jinai sudėlioja sesijos kilimą, leidimąsi, balansavimą. Aš nieko neturiu galvoti, niekuo neturiu rūpintis. Ir Dievo intelektas visada geriau veikia negu žmogaus smegenys, žemiškos. Dėl to gera atsiduoti tam ir sekti.

Pajausk visą kūną nuo galvos iki kojų

Rytis: Liko dar apie 10 minučių. Noriu, kad pajaustum savo visą kūną periferiškai, visą kartu, nuo galvos iki kojų, pajaustum, kokia dabar yra jo energija, jo vibracija, jo energijos kokybė. Tiesiog pajausk.

Pajausk, ar yra kokių nors jausmų, emocijų, energijų dar kūne – galvoje, krūtinėje, pilve, saulės rezginyje, dar kur nors. Jeigu yra, skirk šį laiką, susikoncentruok į bet kurį energijos kamuolį. Pabūk su juo. Skirk jam savo dėmesio, energijos, bet nekeisk jo. Pabūk su juo ir pabūkit kartu.

Jeigu nėra, stebėk visą savo kūną periferiškai: kas vyksta, kaip jisai galbūt pulsuoja, gal energija teka, gal elektra jaučiasi. Stebėk visą ir jausk, kas jame vyksta būtent dabar.

Pasiimk sesijos būseną į visą dieną

Rytis: Ateina švelni šypsena lūpose. Dažnai tai sesijos pabaigoje simbolizuoja, kad darbas padarytas.

Jeigu patiko nieko nedaryti, būti, jausti, stebėti paprastai, žinok, kad sesijos kokybė gali būti su tavimi, sekti paskui tave visą tavo likusią dieną. Paprašyk to Dvasios Dievo. Sakyk: „Aš noriu jaustis taip, kaip per sesiją, visą dieną.“ Turėk tokią intenciją, ir tai išsipildys. Paprašyk, ir bus padaryta.

Jeigu jauti, kad nori giliai įkvėpti ir iškvėpti, gali dabar tai padaryti – labai giliai įkvėpk ir iškvėpk. Bet nebūtina, jokios prievartos. Jeigu jauti, kad nori pradėti judinti kūną – jau pirštukus, kojytes, rankytes, – lėtai gali tai padaryti. Neskubėk – kaip ką tik gimęs kūdikis. Jeigu jauti, kad nori dar pagulėti, pamiegoti, pabūti toliau, leisk sau tai, gali tai padaryti. Jokio spaudimo tau.

Ir aš noriu padėkoti jums visiems, kad buvot, kad klausėt, kad būsit dar ateityje. Gera jus įtraukti į mūsų šeimą, į mūsų ratą, į mūsų energiją. Ir augam, plečiamės, kylam ir bundam, mūsų draugai. Ačiū. Ir aš dabar atsijungiu, eisiu pažiūrėti, kaip Violeta. Ir iki kito mūsų pasimatymo. Ačiū.

Ryčio ir Violetos Akademija

Tu – erdvė, kurioje mintys ateina ir išeina

Akademijoje su Ryčiu ir Violeta gyvai mokomės netikėti minčių istorijomis ir jausti tai, kas vyksta kūne. Visas įrašų archyvas atsidaro iškart po prisijungimo.

Prisijungti prie Akademijos · 33 €/mėn.

Prieiga atsidaro iškart · Sustabdai bet kada · 7 dienų grąžinimo garantija

Gyvai Birštone

Nori savaitgalį padėti kontrolę į šoną?

Jausmų sesijų savaitgalis Birštone su Ryčiu ir Violeta: 2 dienos po 7 valandas gyvai. Kalbėti ir dalintis nebūtina.

Savaitgaliai Birštone
Pasidalink su Facebook draugais
🎁 Dovana skaitytojams

Gauk 20 min. Jausmų Sesiją su Ryčio vedimu – dovanų

Užsimerk, atsigulk – aš vesiu tave balsu iš sunkumo į lengvumą ir ramybę. Palik el. paštą ir gauk sesiją iškart, kartu gausi ir kitus mano laiškus su daug vertės. 🪽

Nepavyko išsiųsti. Pabandyk dar kartą.

Jokio spamo – atsisakysi vienu paspaudimu.

Kurį pasaulį maitini – vidinių jausmų pasaulį, savo širdies ir Dievo vedimą ar minčių, programų, argumentų ir baimių pasaulį? Kurį laistai savo laistytuvu per dieną daugiau? Pažiūrėk, kaip kūnas jaučiasi, kai pagalvoji apie Dievo balsą ir jo vedimą, nerūpestingumą, neatsakomybę, nekontroliavimą, visišką paleidimą, ir kaip kūnas jaučiasi, kai tu saugaisi, bijai, suspaudi save, neleidi sau, bėgi, slepiesi, jauti kaltę. Kaip manai, kokioje energijoje kūnas labiau klesti, išlieka jaunas, gyvas, sveikas ir stiprus? Ar Dievo ir širdies balso sekime, ar baimės ir kaltės programų palaikyme?

Visiškai nesvarbu, koks tavo gyvenimas buvo iki šios akimirkos, nesvarbu, ką pridarei ir ko nepridarei – mes visi visko pridarėm ir nepridarėm – šita akimirka yra naujas lapas, nauja reinkarnacija, naujas Dievo pasaulis. Ir šią akimirką tu gali pasirinkti savo širdimi kryptį – į baimę, kaltę, trūkumą ir užspaudimą arba į Dievą, į vidų, į laisvę ir savo karališkumą. Kai tai skaitai, gali kilti minčių: ,,Skamba gražiai, bet kaip tai padaryti, tai ne man, nežinau, kaip iš to išeiti, visą gyvenimą buvo taip”. Tai tik baimės, kaltės ir proto mintys, netikėk jomis, nebelaistyk jų. Palik jas, tegul jos ateina, bet, kai jos ateina, pažymėk jas, kaip paukštukus žiedeliu pažymi prižiūrėtojai, kad, jeigu jie išskrenda ir juos pagauna vėl, atpažintų, kuris yra kuris, ir taip apie juos renka informaciją. Lygiai taip pažymėk visas savo mintis naudojant savo dėmesį ir stebėjimą – pažiūrėk į mintį, pagauk ją savo žvilgsniu, uždėk ant jos žymę, kad “aš jau pamačiau tave, tu jau pamatyta, pažymėta”, ir paleisk. Leisk jai eiti, nebesaugok jos. Daugiau nieko neturi daryti. Tu ją pažymi, uždedi ant kojos žiedelį ir, kai ji išeina, tu ją paleidi. Nebėk paskui ieškoti jos, nes gali ją sekti savo kompiuteryje – tavo duomenų bazėje ji jau įrašyta. Taip pastebėk visas savo mintis, kurios sukuria bet kokį limitą. Pažymėk jas ir paleisk. Stebėjimas yra tam, kad pažymėtum. Neturi su jomis kovoti, neturi maištauti prieš jas. Tu esi tiesiog prižiūrėtojas, kuris pastebi ir pažymi viską, ko nebenori daugiau patirti gyvenime, ir paleisk tai.

Jeigu jauti dar bet kokią savo kontrolę, bet kokį laikymą, atpalaiduok jį, tegu ištirpsta. Ar jauti meilę savo kūnui? Ar gali pasakyti savo kūnui “Aš myliu tave”? Pajausk, kokį jausmą sukelia šis klausimas. Gali pasakyti savo kūnui: “Aš myliu tave, tu nuostabus” ir pajausk, kas vyksta kūne. Leisk visoms visoms energijoms eiti, kilti, plėstis, spausti, judėti, būti. Dabar esi indas, per kurį važiuoja traukiniai – skirtingos energijos, skirtingos vibracijos. Nesvarbu, ar jauti daug jų ar mažai, bet leisk viskam vykti, kad ir kas vyksta šią akimirką ir visiškai nesikišti į tai, atiduoti tai į Dievo rankas, palikti savo kūną, palikti visą šį pasaulį, išeiti atostogų.

Jeigu ateina kokios nors mintys, visiškai nieko nedaryk dėl to. Tu esi erdvė, į kurią mintys ateina ir išeina, kurioje viskas vyksta, pasirodo ir dingsta. Visiškai nieko neturi daryti. Pasitikėk, leisk akimirkos energijai tave nešti ir atnešti visa, ko reikia. Jeigu akimirka atneša mintis ir aktyvų protą, vadinasi – tai pats tobuliausias dalykas, kuris gali dabar nutikti, būk atviras(-a) viskam, visoms mintims ir protui, tegu vyksta, tegu ateina – duok laisvę viskam viskam viskam, kas vyksta šią akimirką. Duok laisvę viskam viskam viskam, kas vyksta šią akimirką.

Jei jauti, kad kažką dar saugai, priešiniesi ir blokuoji, pabandyk tai atpalaiduoti ir visiškai nebedėti jokių pastangų. Kaip vėjo plaikstomas maišiukas juda ore iš kairės į dešinę, aukštyn, žemyn, taip ir tu leisk energijoms ir vibracijoms tave mėtyti į visas puses: aukštyn, žemyn, į protą, iš proto, į jausmus, iš jausmų, į stebėjimą, iš stebėjimo. Leisk viskam viskam vykti, duok viskam laisvę, tegu kyla, tegu juda, tegu teka ir tirpsta. Absoliučiai nieko nedaryk, nesistenk būti stebėjime, net nestebėk. Neleisk savo protui nieko pačiupti – jokios praktikos, jokio metodo, jokio veiksmo, nieko nereikia. Jeigu ateina mintis ,,Kaip nieko nedaryti, tai ką man daryt, kad nieko nedaryt?” – eina šikt jinai, nieko nedaryk dėl tos minties, pamiršk net stebėjimą. Kas lieka?

Tik tu su savim dabar. Tai ir yra gyvenimas – tu dabar. Visa kita netikra, visa kita eina šikt. Tik Tu ir Dabar.

Iš pradžių klausiau, ar gali pasakyti, kad myli savo kūną, dabar noriu pratęsti ir paklausti – ar gali pasakyti: ,,Aš myliu šį pasaulį, aš myliu Žemės planetą”? Ar gali pasakyti, koks tavo santykis su šiuo pasauliu, su Žeme – ar gera čia būti, ar nekenti čia būti? Pajausk vidumi – ar nori apkabinti Žemę, ar nori pasiimti kūjį ir sudaužyti viską, išsilaisvinti iš šios planetos ir visos kančios, kurią čia patyrei. Jei renkiesi kūji, leisk sau patirti šią energiją, kaip tu daužai viską, kad tu nekenti, kad pyksti, kad tave užkniso. O jeigu myli, pajausk, ar neapgaudinėji savęs ir ar po ta meile nėra paslėptos agresijos ir nekentimo. Būk nuoširdus(-i) sau, kai klausi šitų klausimų.

Kad ir ką jauti dabar – nesipriešink, leisk viskam būti. Ir nieko daugiau nedaryk. Noriu, kad pajaustum savo visą kūną periferiškai, viską kartu nuo galvos iki kojų, pajaustum, kokia dabar yra jo energija, jo vibracija, jo energijos kokybė. Tiesiog pajausk. Pajausk, ar dar yra kokių nors jausmų, emocijų, energijų kūne – galvoj, krūtinėj, pilve, saulės rezginy ar dar kur nors. Jeigu yra, susikoncentruok į bet kurį energijos kamuolį ir pabūk su juo, skirk jam savo dėmesio, energijos, bet nekeisk jo. Pabūk su juo kartu. Stebėk visą savo kūną periferiškai, kas vysta, kaip jis pulsuoja, gal energija teka, gal elektra jaučiasi, stebėk ir jausk, kas kūne vyksta būtent dabar.

Jeigu patiko nieko nedaryti, būti, jausti, stebėti, žinok, kad ši kokybė gali būti su tavimi visą tavo likusią dieną. Paprašyk to dvasios, Dievo. Sakyk: ,,Aš noriu jaustis taip visą dieną”. Turėk tokią intenciją, ir tai išsipildys. Prašyk, ir bus padaryta.

Noriu labai padėkoti tau, kad skaitei šį laišką, kad renkiesi šią erdvę, o ne milijoną kitų dalykų pasauly šią akimirką.

Gera įtraukti tave į mūsų jautrią šeimą, į mūsų ratą, į mūsų energiją, kur jaučiame savo jausmus ir nebijome pažiūrėti į save. Gera širdy stebėti, kaip visi aplinkui plečiasi, kyla, bunda. Ir tegu viskas, kas sunku, ištirpsta kaip sniegas pavasario saulėj. Su meile. Rytutis 😛

Which world are you feeding – the world of inner feelings, your heart, and God’s guidance, or the world of thoughts, programs, arguments, and fears? Which one do you water more each day with your “watering can”? Notice how your body feels when you think about God’s voice and guidance – about being carefree, uninhibited, at ease, completely surrendered – and compare that to how your body feels when you’re guarding yourself, afraid, tense, holding back, running, hiding, feeling guilty. Which energy do you think helps your body thrive, stay young, alive, healthy, and strong? Is it following God’s and your heart’s voice, or sustaining the programs of fear and guilt?

It doesn’t matter what your life has been like up to this moment; it doesn’t matter what you have done or haven’t done – we’ve all done things and left things undone. This very moment is a fresh start, a new incarnation, a new world of God. Right now, you can choose with your heart where to go – toward fear, guilt, lack, and suppression, or toward God, inward, toward freedom and your own sovereignty. As you read this, you may have thoughts like, “That sounds nice, but how do I do it? It’s not for me, I don’t know how to get out of this, it’s been like this my whole life.” But these are just thoughts – fear, guilt, and the mind talking. Don’t believe them, don’t keep watering them. Let them come, let them be, but when they appear, tag them, just like researchers ring birds so they can identify each one if it flies away and is caught again. In the same way, tag all your thoughts by using your attention and observation: look at the thought, catch it with your gaze, label it – “I see you, I’ve noticed you” – then let it go. Let it pass; don’t hold on to it. You have nothing else to do. You mark it, you “ring its leg,” and when it leaves, you release it. Don’t run after it, don’t chase it, because you can trace it in your “computer” – it’s already in your database. That’s how you notice every thought that creates any kind of limitation. Acknowledge it, then let it go. Observation is only there so you can tag it. You don’t have to fight or rebel against it. You are simply the caretaker who notices and tags everything you no longer wish to experience in life, and then lets it go.

If you still feel any form of control or holding on, soften it; allow it to dissolve. Do you feel love for your body? Can you say to your body, “I love you”? Notice what feeling arises. Try saying to your body: “I love you, you are wonderful,” and feel what happens inside you. Allow every kind of energy to come, rise, expand, press, move, and simply exist. Right now, you are a vessel through which trains run – different energies, different vibrations. It doesn’t matter whether you feel a lot or only a little; let everything happen, whatever is occurring at this moment, and don’t interfere at all – surrender it to God, leave your body, leave this whole world, let go completely, go on vacation.

If any thoughts appear, do absolutely nothing about them. You are the space into which thoughts come and go, where everything unfolds, appears, and disappears. You don’t have to do anything. Trust, and allow the energy of the moment to carry you and bring whatever you need. If this moment brings thoughts and an active mind, then that is the most perfect thing that could happen. Embrace it. Be open to everything – all thoughts, the mind – let it happen, let it come. Give total freedom to everything that is happening in this moment.

If you notice you’re still protecting something, resisting, or blocking, try to let it loosen completely and stop making any effort. Like a little bag fluttering in the wind from left to right, up and down, let the energies and vibrations toss you in every direction: up, down, into your mind, out of your mind, into feelings, out of feelings, into observing, out of observing. Give freedom to everything – let it rise, let it move, let it flow and dissolve. Do absolutely nothing. Don’t even try to observe; don’t observe. Don’t let your mind latch onto anything – no practice, no method, no action, no nothing. If a thought arises, “How do I do nothing? What should I do to do nothing?” – to hell with that thought. Do nothing about it. Forget even the observing. What remains?

It’s just you with yourself now. That is life – you, now. Everything else is unreal; let the rest go. Only You and Now remain.

Earlier, I asked if you could say that you love your body; now I want to continue and ask: can you say, “I love this world, I love Planet Earth”? Can you describe your relationship with this world, with the Earth – do you enjoy being here, or do you hate it? Tune in and ask yourself honestly – do you want to hug the Earth, or do you want to grab a hammer and smash everything, freeing yourself from this planet and all the suffering you’ve experienced here? If you choose the hammer, allow yourself to feel that energy fully – smashing everything because you hate it, you’re angry, you’re fed up. And if you love it, feel whether you are deceiving yourself, and whether beneath that love there might be hidden aggression or resentment. Be raw and truthful with yourself.

Whatever you feel at this moment – don’t resist it; let it be. Nothing more. I’d like you to feel your whole body peripherally, from head to toe, notice its energy right now, its vibration, its energetic quality. Just sense it. Notice whether there are any feelings, emotions, or energies in your head, chest, stomach, solar plexus, or anywhere else. If there are, focus on any “ball” of energy and stay with it; give it your attention and energy, but do not change it. Just be with it. Observe your entire body peripherally – notice what’s happening, how it pulses, if the energy is flowing, if you sense electricity. Observe and feel what’s happening in your body right now, in this very moment.

If you enjoyed doing nothing – being, feeling, observing – know that this quality doesn’t have to fade; it can stay with you for the rest of your day. Ask the spirit, God, for it. Say, “I want to feel this way all day.” Have that intention, and it will come true. Ask, and it shall be given.

I want to thank you so much for reading this letter, for choosing this space instead of the million other possibilities the world offers right now.

It feels good to welcome you into our sensitive family, our circle, our energy, where we allow ourselves to feel and aren’t afraid to look within. It warms my heart to see how everyone around is expanding, rising, awakening. May everything heavy dissolve like snow under the spring sun.
With love,
Rytis 😛