Video · 7 min. · Rytis ir Violeta
Slopini pyktį ir liūdesį, bet jie vis grįžta?
Neigiamos emocijos – pyktis, susierzinimas, liūdesys – vis grįžta, kad ir kaip jas slopintum? Šiame video Rytis kalba apie tai, kad gerumą ar džiaugsmą jausti lengviau nei pyktį ar liūdesį, ir kodėl jausmas, nuo kurio bėgi, seka tave tol, kol su juo susitinki.
Rytis pasakoja, kaip visą dieną laiko dėmesį kūne, ir kodėl nereikia visko išbūti iki galo iš karto: ką nuoširdžiai išbūni, to jau nebėra, o kitą kartą nepradedi iš naujo – tęsi toliau. O į dalyvės klausimą, ką daryti, kai atrodo, kad grimzti ir išėjimo nebėra, atsako: yra taškas, kuriame išsigąsti ir sustoji, – per jį ir reikia eiti. Tau nieko nenutiks, tai tik baimė.
Ryčio ir Violetos Akademija
Nežinai, ką daryti su sunkiais jausmais?
Akademijoje 6 vakarus per mėnesį gyvai išjaučiame pyktį, liūdesį ir kitus sunkius jausmus – kad išmoktum su jais pabūti ir per juos pereiti.
Prisijungti prie Akademijos · 33 €/mėn.Prieiga atsidaro iškart · Sustabdai bet kada · 7 dienų grąžinimo garantija
Klausyk arba skaityk
Žemiau – video tekstas.
Ką nuoširdžiai išbūni, to nebėra
Rytis: Viskas, kiek išbūni, – to jau nebėra, jeigu nuoširdžiai išbūni. Kuras mažėja, visą laiką jauti. Ir niekada nebėra taip, kad iš naujo pradedi vėl. Visada toliau tęsi.
Ta mintis – išbūti iki galo, jeigu tu negali daugiau laiko skirti, – tai daugiau iš ego. Nes nėra galo irgi. Tau gali, kaip tu sakai, vienas sluoksnis sezono pasibaigti ir kitas ateiti, dar kitas.
Ir tu vis jauti ir jauti tiek, kiek turi laiko, tiek, kiek gali, tiek, kiek išeina tau. Kai neguli, dienos metu, stovint, dirbant, stengiesi irgi kreipti dėmesį, jausti, būti su jausmu, stebėti, likti stebėjime, neįsitraukti į išorę, gyventi iš vidaus į išorę. Iš savo vidaus, iš savo centro tu eini į pasaulį, į išorę, bet nepamiršti jausmų ir savęs, kai esi.
Kaip jauti paukštį, taip jausk ir pyktį
Rytis: Aš visą dieną stebiu: važiuoju kažkur, darom su Violeta kažką, ir visą laiką yra fokusas į tai, ką aš jaučiu kūne. Kiekvieną minutę. Nesvarbu, ką darau.
Kai girdžiu paukščiuko čiulbėjimą, mano kūne aktyvuojasi kažkoks pojūtis: gal kažkoks gerumas, gal malonumas, gal palaima, gal džiaugsmas. Ir aš girdžiu tą paukštį, bet tuo pačiu pilnai jaučiu būseną, kurią man suteikia tas girdėjimas. Tai nėra tik paukštis – plikas, tuščias. Tai yra tai, kokį jausmą man jisai sukelia.
Su pozityviais dalykais žmonės neturi tiek daug problemų. Bet kai reikia pyktį pajausti arba susierzinimą, arba liūdesį, skausmą, tada yra daug problemų su tuo. Nes tu kažką išgirsti, užuodi, pamatai ir tau aktyvuoja tai kūne, ir tada tu nenori to matyti.
Ir dėl to daug žmonių prisijungia prie Akademijos, nes nežino, ką daryti su sunkiais jausmais. Tai taip, kaip jauti paukštuką ir gerumą, taip pat turi jausti: „O, aš nekenčiu tavęs, aš nekenčiu viso pasaulio, aš pykstu, žiauriai nervina, žiauriai užkniso.“ Depresija visiška – ir jauti kūne tai. Ir būni su tuo, ir nebėgi, ir nesitrauki, ir neslopini to. Ir tada išeini iš to.
Kodėl slopinami jausmai vis grįžta
Rytis: Kai bėgi, slopini ir traukies nuo bet kokio jausmo, jisai seka tave ir persekioja tol, kol tu susitiksi su juo. Ir jeigu bėgi nuo 10 000 jausmų, tai 10 000 jausmų kiekvieną dieną tave persekioja. Ir tada tavo gyvenimas š*dinas žiauriai, nes visą dieną matai tik sunkius jausmus, kurie tave persekioja. Dėl to, kad bėgai ir neišbuvai jų anksčiau. Kažkada sustoji, kažkada pradedi jausti ir jų pradeda retėti.
Kai atrodo, kad grimzti ir išėjimo nėra
Dalyvė: Kaip neužsilikti toje depresinėje būsenoje? Kartais tiesiog jauti, jauti ir jauti, kad grimzti ir to kelio kaip ir neberandi – išėjimo.
Rytis: Okey, tu pradedi jausti depresiją. Galbūt darai sesijas su tuo, bet yra taškas, kuriame pajauti, kad, jeigu grimsi giliau, nebesuvaldysi arba nebeišeisi iš to, ir sustabdai save, ir išsigąsti to. Turi eiti per tą tašką giliau ir nebijoti, kas nutiks tau.
Dalyvė: Tiesiog eiti iki galo, ar ne?
Rytis: Jo, ir tada pereisi, nes tave sustabdo tas taškas ir tu išsigąsti to, kas bus toliau.
Dalyvė: Jo, atrodo, kad išprotėsi ir kad pabaigos nebus.
Rytis: Jo. Turi eiti toliau ir tada pereisi. Pabandyk.
Dalyvė: Gerai, pabandysiu.
Tai tik baimė, kuria gąsdina protas
Rytis: Tai tik baimė, tai tik gąsdina. Tau nieko nenutiks, bet yra kaip bosas žaidime arba kažkoks finalinis patikrinimas, kur, jeigu tu pereini, tu išeini, bet jeigu sustoji – sustoji. Tai eik ir nieko nenutiks. Pasitikėk.
Kad ir kaip gąsdins tave, kaip tąsys, kad ir kas su kūnu nutiks ar vyks, ar kils, ar veidas kraipysis, ar užims krūtinę, ar kvėpavimą, – pasitikėk, leisk kūnui maksimum patirti procesą šitą ir nebijok. Dievo rankose viskas. Netruks ilgai. Ta baimė sukuria didžiausią tąsymąsi.
Pavyzdžiui, viena moteris turėjo didžiules panikos atakas. Ten per retritą buvo, man atrodo. Ir vedžiau aš ją, ir visas ilgiausias laikas truko jai paleisti tą baimę eiti į tą jausmą panikos. Ir kai jinai paleido tą baimę, kai jinai tiesiog ėjo į tai, viskas truko gal 3 minutes.
Bet tas visas tąsymasis gali metų metus trukti, kol tu atrandi drąsos. Tai gali labai greit būti, tiesiog turi nerti.
Dalyvė: Nerti ir viskas, ane?
Rytis: Nerk ir viskas, jo. Nerk kaip šlapias viščiukas, įkrentantis į ežerą. Net jeigu jausi, kad miršta kūnas ar tu miršti, ar išprotėsi tuoj, netikėk šitomis mintimis ir išbūk dar kelias minutes – ir pereisi. Taip veikia, taip gąsdina protas.
Ryčio ir Violetos Akademija
Kai nustoji bėgti, jausmai pradeda retėti
Akademijoje gyvai, su Ryčiu ir Violeta, mokomės nerti į sunkius jausmus ir leisti jiems plėstis, kol jie praeina. Visas įrašų archyvas atsidaro iškart po prisijungimo, o jei per 7 dienas nepatiks – grąžinam pinigus.
Prisijungti prie Akademijos · 33 €/mėn.Prieiga atsidaro iškart · Sustabdai bet kada · 7 dienų grąžinimo garantija
Gyvai Birštone
Nori savaitgalį išjausti tai, kas tave persekioja?
Jausmų sesijų savaitgalis Birštone su Ryčiu ir Violeta: 2 dienos po 7 valandas gyvai – laikas nerti į tai, nuo ko ilgai bėgai. Kalbėti ir dalintis nebūtina.
Savaitgaliai BirštoneSkaityk plačiau


