Video · 6 min. · Rytis ir Violeta
Vis lauki, kada nustos skaudėti. O ką jauti dabar?
Emocinis skausmas vis grįžta, jau nebenori jo jausti ir lauki, kada pagaliau nustos skaudėti? Šiame video Rytis kalba apie tai, kodėl taip nutinka: skausmas yra tavo kūne ir nori būti pamatytas, todėl išorėje vis sukuri situacijas, kuriose gali jį išjausti. Kol galvoji, kad tai apie kitus, ir ignoruoji skausmą kūne, tas pats kartojasi vėl ir vėl.
Išgirsi apie Akademijos paradoksą: žmonės ateina, nes nori nejausti širdgėlos, o čia išmoksta jausti – ir skausmas praeina per jautimą, ne per bėgimą. Rytis pasakoja ir kaip tai daryti – užsimerki, nejudi, leidi viskam kilti ir klausi savęs: „Ką aš dabar jaučiu?“ Violeta tai pasako trumpai: jausti, jausti ir dar kartą jausti.
Ryčio ir Violetos Akademija
Tas pats skausmas grįžta vėl ir vėl?
Akademijoje 6 vakarus per mėnesį gyvai neriame į jausmą ir išjaučiame kūnu tą skausmą, kuris vis grįžta.
Prisijungti prie Akademijos · 33 €/mėn.Prieiga atsidaro iškart · Sustabdai bet kada · 7 dienų grąžinimo garantija
Klausyk arba skaityk
Žemiau – video tekstas.
Kodėl emocinis skausmas vis kartojasi
Rytis: Tavo kūne yra skausmas ir jisai nori būti pamatytas. Todėl tu išorėje manifestuoji tokią situaciją, kad galėtum išjausti tą skausmą – ir baigta. Bet kol tu galvoji, kad tai yra apie juos, ir ignoruoji skausmą kūne, tol tau tai kartojasi ir kartojasi. Paprasčiau negali būti.
Reiškia, kad, kai tau ateina vėl tai, tu ir vėl jauti. Tu jauti tiek kartų, kiek tau kartojasi. Ir jeigu tu sakai: „Šito karto aš jau nebenoriu jausti, man jau per daug kartojasi“, tu komunikuoji: „Aš nenoriu jausti.“ Ir turi norėti jausti, turi eiti į jausmą.
Violeta: Aišku, vienu žodžiu, jausti, jausti ir dar kartą jausti.
Jausti ir nelaukti, kol baigsis
Rytis: Visada jausti. Tai nėra, kad 9 kartus jausiu ir po to nebejausiu. Tu visada jauti, esi visada atvira pasveikinti tai, ką tau atneša šita diena.
Ir jeigu tau atneša šita diena 100 kartų besikartojantį skausmą, tu jį jauti. Galbūt rytoj nebeatneš, o gal vėl atneš. Tu nežinai ir negalvoji apie tai. Tu jauti, kas dabar yra.
Ir žiūri, kas dabar yra: „Ką dabar jaučiu? Ar dabar skauda? Jeigu skauda, jaučiu skausmą, nebėgu nuo jo.“ Tiesiog yra tavo skausmas apie tai viduje, bet tau net nereikia nieko daryti ar eiti į tai.
Tavo darbas yra jausti ir nelaukti, kol baigsis. Nes jei lauki, kol baigsis, tu lauki, kol galėsi nebejausti. Supranti? O tu nori visada jausti.
Paradoksas: skausmas praeina, kai jį jauti
Rytis: Paradoksas šitos grupės, Akademijos, ir šito metodo yra toks, kad žmonės ateidami nori nejausti skausmo, pavyzdžiui. Jie ateina čia, nes nori nejausti skausmo krūtinėje, širdgėlos ir panašiai. Ir jie atėję čia išmoksta jausti ir jiems yra sakoma jausti vietoj to, kad nejausti.
Ir kas nutinka, kai tu pradedi jausti tai ir nebebėgi nuo to? Tu iš tikrųjų tada nebejauti to. Bet tu nebejauti to per jautimą, ne per bėgimą. Tol, kol bėgi, tu niekada neišeisi iš to, niekada nenurimsi, niekada neatsiras ramybė. Tik per susitikimą ir jautimą tu iš tikrųjų gali nebejausti skausmo krūtinėje.
Aš nejaučiu skausmo krūtinėje didžiąją dalį dienos ar savaitės, manyje yra ramu visada. Ateina bangų, bangelių, bet retai ir greit praeina, sakykim taip. Anksčiau daug daugiau visko būdavo, daug daugiau spausdavo ir kentėdavau daug daugiau.
Tai einant į jausmą, tu išeini iš skausmo. Jaučiant skausmą, tu paleidi skausmą. Ir čia yra paradoksas. Kol tu norėsi nejausti, tol tu komunikuoji sau: „Aš noriu likti skausme.“
Kaip išjausti skausmą
Rytis: Tai va, menas yra išmokti kažkokiu būdu nebebėgti ir jausti. Ir geriausia, kas yra, – kad tu užsičiaupi, užsimerki, nejudi ir guli kaip miręs šuniukas. Nejudi. Ir leidi viskam kilti.
Ta mintis, kad kartojasi, – tai nėra buvimas dabartyje. Tu lygini su praeitimi, kas dabar yra. Yra mintis apie praeitį ir mintis apie ateitį, kada baigsis vėliau. Tavo darbas yra nebūti mintyse, netupėti mintyse, o visiškai į pojūtį susikoncentruoti dabar.
Tu išeini iš praeities minčių ir ateities minčių, iš galvos. „Ką aš dabar jaučiu? A, krūtinė, pilvas, gerklė. Kas dabar vyksta?“ Ir būni tame.
Kai būni kūne, nėra laiko
Rytis: Ir kai būni kūne, nėra laiko. Realiai, jeigu negalvoji ir sėdi kūne, nėra laiko. Tai kaip žiūrėtum filmą, kur nežinai, kas toliau nutiks. Ir tu stebi, tiesiog žiūri, lauki, jauti ir nežinai, kuo tai baigsis ar kada baigsis. Tiesiog dalyvauji filme pilnai panirus.
Ir kai yra šviežia, dar įdomiau, nes tu nežinai, kas toliau bus. Praeityje tu žinai, kas buvo, kiek truko ir viską. O kai dabar esi, tu nežinai, į ką tai pavirs ir kaip, ir kur nuves tave. Tai yra daug įdomiau ir smalsiau stebėti dabarties jausmą.
Ryčio ir Violetos Akademija
Menas nebebėgti ir jausti
Akademijoje gyvai, su Ryčiu ir Violeta, mokomės būti kūne ir smalsiai stebėti dabarties jausmą – kaip filmą, kurio pabaigos dar nežinai. Visas įrašų archyvas atsidaro iškart po prisijungimo.
Prisijungti prie Akademijos · 33 €/mėn.Prieiga atsidaro iškart · Sustabdai bet kada · 7 dienų grąžinimo garantija
Gyvai Birštone
Savaitgalis, kai tavo darbas – tik jausti
Jausmų sesijų savaitgalis Birštone su Ryčiu ir Violeta – 2 dienos po 7 valandas gyvai. Guli, jauti ir leidi viskam kilti. Kalbėti ir dalintis nebūtina.
Savaitgaliai BirštoneSkaityk plačiau


