Video · 8 min. · Rytis ir Violeta
Darbas sekina. Bet išeiti dar baisiau?
Darbas sekina, santykiai nebeteka, bet išeiti – dar baisiau? Šiame video Rytis ir Violeta kalba apie tai, kodėl gyvenimas tampa sunkus, kai eini prieš srovę, ir kodėl širdis, kitaip nei protas, niekada neveda į blogesnį gyvenimą.
Ir apie du kelius iš to, kas nebetinka: lėtą ir „saugų“, kuris užtrunka kelerius metus, ir greitą – kai sprendimą padarai dabar, o kylančius jausmus išjauti per kelias dienas.
Ryčio ir Violetos Akademija
Laikaisi darbo nagais ir dantimis?
Akademijoje 6 vakarus per mėnesį gyvai išjaučiame baimę, kuri laiko ten, kur negera, – kad galėtum rinktis širdimi.
Prisijungti prie Akademijos · 33 €/mėn.Prieiga atsidaro iškart · Sustabdai bet kada · 7 dienų grąžinimo garantija
Klausyk arba skaityk
Žemiau – video tekstas.
Kai eini prieš srovę
Rytis: Kankinatės darbe ir bijot išeiti. Arba esat santykiuose, norit išsiskirti, viskas š*dinai, bet bijot išsiskirti. Arba norit ką nors pakeisti savo kūne, mitybą ar dar kažką padaryti, bet bijot: kad niekada gyvenime nebevalgysit mėsos, kad jausit gėdą prie stalo.
Violeta: Kai esi ne ten, kur tau skirta, kai darai ne tai, kas tau skirta, nesitikėk, kad viskas eisis kaip sviestu patepta. Kai eini prieš srovę, faktas, kad sunku. Faktas, kad alina, kad nesmagu ir negera. Irsiesi prieš srovę tol, kol tau tikrai galutinai užknis. Bet tu iriesi prieš srovę.
Už pasyvias pajamas aukoji save: aukoji savo sveikatą, savo kūną, savo laiką – tiesiog aukoji save, kad gautum pasyvias pajamas.
Ar širdis gali paklaidinti?
Violeta: Ar gali būti, kad, kai seki savo širdimi – tuo, kas tau miela, kas tau gera, – ji tave kažkur paklaidins ir turėsi vis mažiau? Pažiūrėk, tiesiog pažiūrėk. Jeigu darysi tai, kas tau patinka, ar taip gali būti, jeigu ateis laikas?
Ne. Gali būti, kad po kelerių metų tau pačiai tai atsibos, bus neįdomu, netekės energija – ir tada ateis kažkas naujo. Taip ir seki. Bet nestovi vietoje, nestovi dantimis ir nagais įsikabinusi ten, kur tau nemiela ir negera. Tiesiog paleisk. Leisk gyvenimui, leisk Dievui tavimi pasirūpinti.
Tiesiog įsivaizduok: paleidi tuos nagus, visus sukištus į tą darbą, atgniauži, ištrauki – ir pažiūrėk, kaip tada jaučiasi kūnas. Nustoji laikytis įsitvėrusi to darbo, sakai: „Dieve, pasirūpink manimi“ – ir pažiūrėk, kaip tada jaučiasi kūnas.
Jeigu seksi savo širdimi, nebus taip, kad gyvenimas blogėja. Tai tiesiog neįmanoma, nes širdis visada veda ten, kur lengvumas. Jeigu ja neseki, jeigu stabdai, renkiesi protą, renkiesi baimes – tada aišku, kad sunkėja, nes neini ten, kur tau lengva. Negali būti taip, kad stovi vietoje ir sunkės, ir visada taip bus: „Įsitvėriau nagais ir dantimis ir nepaleisiu, nes daugiau nežinau.“
O paleisti – tai ir yra smagumas, tas pats azartas, gyvybė: paleisti ir pažiūrėti, ką toliau tau atneš, kas dar naujo, kas dar kitaip. Vau, kaip faina!
Širdis mėgsta nuotykius
Rytis: Žinai, kaip žiūrint filmą: eini į kino teatrą ir nenori eiti į kiną, kurį jau matei per kompą. Nori eiti į naują kiną, kurio dar nematei, – naują premjerą. Nori, kad tave nustebintų, kad tau sukurtų emocijų, kad tave įtrauktų. Nori pajausti tą filmą, gauti iš jo kažkokį suvokimą, susitapatinti su aktoriais, išgyventi tai, ką išgyvena jie.
Ši dalis – tikroji tu. Tai ne tavo ego protas, o tu, tavo vidus, tavo širdis. Ši dalis tave veda, ir ji žaisminga: jai patinka, kai ją nustebina, patinka nuotykiai, patinka nežinomybė, patinka nežinoti.
Ir yra kita dalis – proto, ego dalis. Pavadinkim ją mūsų žemiškąja, įdiegta dalimi, kurią laikom savimi, bet ja nesam. Ji nori viską žinoti, kontroliuoti, saugoti, laikyti. Atrodo, tada bus geriau, saugiau, tada išgyvensim. Bet tikroji tu nenori išgyventi žemėje. Tu nori pakilti iš žemės, nori uždominuoti žemę savo energija, kūryba ir meile. Nori skristi, ne ropoti. Nori pavaryti gyvenime. Tau nereikia išgyventi – tau reikia skristi. Tai visai kitoks mąstymas, ir veiki visai iš kitos vietos.
Tai pažiūrėk: ar iš tikrųjų nori imti nuo žemės tas nuorūkas, kurias tau siūlo protas, jeigu seksi juo, – eiti gatve ir rinkti butelius ar nuorūkas, kad gautum centų? Ar nori skristi į dangų ir pakilti virš visų šitų nesąmonių, kurias siūlo protas? Ką renkiesi? Pajausk tai dabar. Pajausk šiuos žodžius, pajausk vietą, į kurią jie nukreipti ir kurią liečia. Ir pažiūrėk, koks jausmas.
Du keliai iš to, kas nebetinka
Rytis: Rinktis save reiškia neišduoti savo jausmo. Jeigu jauti, kad kankiniesi, darai pokytį. Ne po 3 metų – dabar darai pokytį.
Yra du variantai. Tu vis tiek iš jo išeisi – tai jauti viduje. Vienas variantas: užtruksi dar, sakykim, 2–3 metus. Po biškį išjautinėsi, po biškį kankinsiesi – bus lėtas, vėžliškas ir, sakykim, saugus išėjimas. Bet užtruksi ilgai ir sugaiši tame kelerius metus, nors po jų jau galėtum skristi danguje.
Kitas kelias: rytoj, atėjusi į darbą, nuneši prašymą išeiti ir sakai: „Viskas, išeinu. Ačiū, chebra.“ Darant tai, tau iškyla jausmų cunamis, ir tu visą dieną darai daug sesijų. Sužinai, kad tau kils – ir kyla. Ir tu jauti: guli su raiščiu, sėdi su raiščiu, sėdi užsimerkusi ir tiesiog išjautinėji, nes kyla daug visko. Gali kilti dieną, dvi, tris. Bet per tas 3 dienas išjauti krūvą krūvą energijų iš savo kūno – tų, kurias po biškiliuką jaustum tuos 3 metus „saugiai“.
Nė vienas variantas nėra nei geras, nei blogas. Bet jeigu eisi antruoju, viskas vyks daug greičiau. Mes su Violeta daugiausia einam šituo keliu ir tiek „nebemyžčiojam“ – todėl vidinis pokytis vyksta labai greitai, ir labai greitai viskas keičiasi.
Ryčio ir Violetos Akademija
Jausmų cunamio nereikia išbūti be palaikymo
Akademijoje gyvai, su Ryčiu ir Violeta, mokomės išjausti tai, kas kyla priimant didelius sprendimus. Visas įrašų archyvas atsidaro iškart po prisijungimo.
Prisijungti prie Akademijos · 33 €/mėn.Prieiga atsidaro iškart · Sustabdai bet kada · 7 dienų grąžinimo garantija
Gyvai Birštone
Nori per savaitgalį išjausti tai, kam protas skiria metus?
Jausmų sesijų savaitgalis Birštone su Ryčiu ir Violeta – 14 valandų gyvai per 2 dienas. Kalbėti ir dalintis nebūtina.
Savaitgaliai BirštoneSkaityk plačiau


