Paleisk paleidimą
Labas tau!
Rytis sveikinasi su tavim! 🙂
Mes gyvenam crazy gyvenimą.
Mūsų dienos nuo ryto iki vakaro yra pilnos jausmų, stebėjimo, atvirų pokalbių, draugystės ir intymumo.
Nėra ir nebėra tokių dalykų kaip „to nenoriu jausti“ arba „blogi jausmai“
Tai neegzistuoja mūsų pasauly.
Vietoj to, yra noras pažinti gyvenimą su mintim „O ką dar galiu integruoti ir įsidėti į save??“
Matai, gyvenimas gražėja ir pilnėja ne atmetant ar paleidžiant dalykus, kaip rašo ar moko kiti.
Galbūt ir tu tai darei ir vis dar darai.
Bet viskas yra atvirkščiai.
Gyvenimą turim išmokti ‘įsidėti’ į save, o ne paleisti.
Kam Dievui paleisti dalį/dalis savęs, kurias jis pats sukūrė?
Ne, Jis nori pažinti save visą.
Tai analogija mums visiems.
Jeigu nori patirti savo aukščiausia pilniausią versiją ir gyventi, išreikšti save kas esi:
Nustok paleidinėti.
Pradėk įsidėti.
Jeigu gitara praranda stygą – dingsta visas jos potencialas ir muzika tampa limituota.
Jeigu pianine kažkas išvogia keletą klavišų – pianinas nebefunkcionuoja pilnai. Negali groti to, ko nori, ką jauti.
Matai, kad pasiektum savo svajones ir patirtum realiai pilnatvę:
(Ne knygų filosofiją, bet realiai)
Tau reikia visų tavo klavišų, visų tavo stygų.
Dėl to daugiau nieko niekada nepaleisk.
ĮSILEISK.
Integruok.
Įsidėk.
Gyvenimas nuo ryto iki vakaro kviečia tave (ir mane) pamatyti, kas viduje užspausta ir išlaisvinti tai.
Iškyla įvairios sitaucijos, kuriose turi galimybę visada visada pasirinkti:
A) Noriu jausti
B) Noriu bėgti.
Mūsų gyvenime visi mokė kaip bėgti, kaip slopinti, kaip slėpti save kas esam ir vaidinti prieš kitus kažką dėl kažko.
Aš supratau, ir vis daugiau suprantu, kad vienintelis kelias pavaryti gyvenime ir iš tikro gerai viduje jaustis – yra viską atslopinti ir atidengti, ką slopinau ir nuo ko bėgau.
Net į dvasingumą bėgau, kad pabėgti nuo tam tikrų nemalonių dalykų pasauly, apatijos, beprasmybės…
Aš pagaunu tave ir manau žinau, kur esi ir tu.
Aš dabar jaučiuosi daug laisviau.
Ir dėl to šiandien sakau tau – įsileisk, o ne paleisk.
Leisk gyvenimui išreikšti save per tave.
Nestovėk kelyje kaip malka.
O jei stovi – patrauk savo limitus į šoną.
Susigrąžink išmėtytas stygas.
Ir nebijoj jausti to, kas kyla.
Kad ir ką jauti dabar – tai dovana, kyla tam – kad išeitų.
Leisk ir išeis.
Bėk ir niekada neišeis.
Ar žinojai, kad mūsų Šviesa daug stipriau sudrąsko nervų sistemą, negu ‘tamsūs negatyvūs jausmai’?
Kai pajauti iš tikro gryną tyrą meilę, kūnas negali to pakelti ir tada nori labai sunkaus maisto ir bėgti.
Daug kas nori būti laimingi, dieviški, mylėti besąlygiškai.
Aš tau sakau, jeigu mylėsi iš tikro besąlygiškai – kūnas sudegs.
Nebent jis bus išmokytas pakelti didžiulį srautą energijų ir jausmų.
Bet turi kūną ištreniruoti tam. Kaip sporto salėj. Tik su energijomis.
Varom.
Jei nori mokytis įsileisti, o ne bėgti – Akademijoje tai darome kartu kiekvieną savaitę.
Parašyk Ryčiui el. paštu, jei nori pasidalinti ar paklausti – labas@rd.lt