Savirefleksija: Tu žinai, ko nori.
Bet ar žinai, KAS nori?

Savirefleksija yra raktas į tikrąjį save. Ne tas, kuriuo stengiesi būti – o tas, kuris iš tikrųjų esi.

Savirefleksija – moteris žvelgia į savo atspindį lango stikle prie žvakės

Mes visi turime „istorijas” apie save. „Aš esu toks/tokia.” „Aš visada taip reaguoju.” „Aš tiesiog nervingas žmogus.”

Bet ar kada sustoji ir paklausi: ar tai tiesa? Ar tai tikrai aš – ar tik istorija, kurią pasakoju?

Savirefleksija yra būdas atsiskirti nuo autopiloto ir iš tikrųjų pažvelgti į save. Ne teisti. Ne kritikuoti. Tiesiog – pamatyti.

📊 Tyrimai rodo: Žmonės, kurie reguliariai praktikuoja savirefleksiją, turi 40% didesnį emocinį intelektą, priima geresnius sprendimus ir patiria mažiau streso (Harvard Business Review, 2024).

Kas yra savirefleksija?

Savirefleksija yra sąmoningas savęs stebėjimas ir analizavimas – savo minčių, jausmų, veiksmų ir motyvų tyrimas.

Tai ne „galvojimas apie save” – tai stebėjimas savęs, kuris galvoja.


  • Ne: „Kodėl aš toks nevykėlis?” (tai savikritika)

  • Taip: „Įdomu, kodėl taip sureagavau? Ką tai sako apie mane?” (tai savirefleksija)

Savirefleksija yra smalsus ir užuojautus žvilgsnis į save. Tarsi būtum mokslininkas, tiriantis patį įdomiausią objektą – save patį.

„Nepažintas gyvenimas nėra vertas gyvenimo.” – Sokratas

Savirefleksijos praktika – rankos ant atversto dienoraščio žvakės šviesoje

Kodėl savirefleksija tokia svarbi

Be savirefleksijos esame autopilote – reaguojame automatiškai, kartojame tuos pačius modelius, nesuprasdami kodėl.

Savirefleksija padeda:

  • 1
    Geriau pažinti save. Savo vertybes, norus, baimes, motyvus. Ne tai, ko „turėtum” norėti – o ko iš tikrųjų nori.
  • 2
    Priimti sąmoningesnius sprendimus. Kai supranti, kodėl darai tai, ką darai – gali pasirinkti, ar nori taip toliau.
  • 3
    Suprasti savo reakcijų priežastis. Kodėl taip supykau? Kodėl man tai taip svarbu? Kas iš tikrųjų skaudėjo?
  • 4
    Augti kaip asmenybei. Kiekviena situacija tampa pamoka, kai ją reflektuoji. Be refleksijos – tik patirtis be mokymosi.
  • 5
    Gerinti santykius. Kai supranti save – geriau supranti ir kitus. Ir geriau gali komunikuoti savo poreikius.
  • 6
    Mažinti stresą ir nerimą. Dauguma streso kyla iš neaiškumo. Kai supranti, kas vyksta viduje – tampa ramiau.

„Savirefleksija yra veidrodis sielai. Be jos nematai savęs – tik savo įsivaizdavimą apie save.”

Savirefleksija vs savikritika: svarbus skirtumas

Daugelis žmonių, bandydami „reflektuoti”, iš tikrųjų kritikuoja save. Tai nėra tas pats.


  • Savirefleksija: „Kodėl taip pasielgiau? Ką galiu išmokti? Ką kitą kartą daryčiau kitaip?”

  • Savikritika: „Aš blogas. Visada taip darau. Niekada nepasimoksiu.”

Savirefleksija veda į augimą. Savikritika – į gėdą ir sustingimą.

Kai reflektuoji – būk kaip geras draugas, kuris klausia „kas nutiko?” su užuojauta, ne kaip teisėjas, kuris jau nusprendė, kad esi kaltas.

„Savirefleksija be savęs užuojautos virsta saviplaka. O saviplaka niekada nieko neišmokė – tik išmokė gėdytis.”

Savirefleksijos žurnalas – moteris rašo dienoraštį prie žvakės vakare

7 dažniausios savirefleksijos klaidos

Savirefleksija gali būti galinga – bet tik jei darai ją teisingai. Štai klaidos, kurių reikia vengti:

  • 1
    Ruminavimas vietoj refleksijos. Sukti mintis ratu apie tą patį („kodėl man taip nutiko?”) nėra refleksija. Tikra refleksija veda į supratimą ir veiksmą, ne į begalinį sukimąsi.
  • 2
    Per daug fokuso į praeitį. Reflektuoti praeitį naudinga, bet jei nuolat grįžti prie senų žaizdų be tikslo – tai savikankina, ne savirefleksija.
  • 3
    Savikritika užmaskuota kaip refleksija. „Kodėl aš toks kvailas?” nėra refleksija. Tikra refleksija klausia „ką galiu išmokti?” – be teisimo.
  • 4
    Analizuoti be jausmo. Jei refleksija vyksta tik prote – praleidžiame kūno ir emocijų išmintį. Refleksija turi apimti ir „ką jaučiu?”, ne tik „ką galvoju?”.
  • 5
    Ieškoti „teisingo” atsakymo. Refleksija nėra testas. Nėra vieno teisingo atsakymo. Tikslas – geriau suprasti, ne rasti „tiesą”.
  • 6
    Reflektuoti tik kai blogai. Dauguma reflektuoja tik po krizių. Bet refleksija kiekvieną dieną – net kai viskas gerai – sukuria gilesnį savęs pažinimą.
  • 7
    Laukti tobulo momento. „Kai turėsiu laiko…” Tas momentas niekada neateis. Geriau 5 min. dabar nei 1 val. „kažkada”.

„Savirefleksija be užuojautos tampa savikankina. Reflektuok kaip geras draugas – smalsiai, su meile, be teisimo.”

Kaip savirefleksija keičia santykius

Kai geriau pažįsti save – geriau supranti ir kitus. Štai kaip savirefleksija transformuoja santykius:


  • Atpažįsti savo trigerius. Kai žinai, kas tave „užveda” – gali pasirinkti, kaip reaguoti, vietoj automatinės reakcijos. Konfliktų mažėja.

  • Supranti savo poreikius. Kai žinai, ko tau reikia – gali tai aiškiai komunikuoti. Partneris nebėra „minčių skaitytojas”.

  • Matai savo modelius. Kodėl visada trauki tuos pačius žmones? Kodėl tie patys konfliktai kartojasi? Refleksija atskleidžia pasikartojančius modelius.

  • Prisiimi atsakomybę. Lengva kaltinti kitą. Sunkiau pripažinti savo dalį konflikte. Savirefleksija padeda pamatyti visą vaizdą.

  • Tampi empatiškesnis. Kai supranti savo sudėtingumą – lengviau priimti ir kitų sudėtingumą. Mažiau teisi, daugiau supranti.

Svarbu: Santykiai yra veidrodis. Tai, kas mus nervina kituose, dažnai atspindi tai, ko nepriimame savyje. Refleksija padeda tai pamatyti.

„Geriausias būdas pagerinti santykius – pradėti nuo savęs. Kai keiti save – keičiasi ir tai, ką trauki, ir kaip reaguoji.”

10 galingų klausimų savirefleksijai

Šie klausimai padės pradėti. Atsakyk raštu – tai veiksmingiau nei tik galvoti:

1️⃣ Ką šiandien jaučiu ir kodėl?

2️⃣ Kokia situacija šiandien sukėlė stipriausią reakciją? Kodėl?

3️⃣ Ar mano veiksmai šiandien atitiko mano vertybes?

4️⃣ Ko iš tikrųjų noriu? (Ne ko „turėčiau” norėti)

5️⃣ Kokią istoriją pasakoju sau apie save? Ar ji tiesa?

6️⃣ Kokius modelius pastebiu savo elgesyje? Santykiuose?

7️⃣ Ko bijau? Kas slypi po ta baime?

8️⃣ Už ką esu dėkingas/dėkinga?

9️⃣ Ką daryčiau, jei žinočiau, kad nepavyks? Kodėl to nedarau?

🔟 Jei gaučiau patarimą iš išmintingiausios savęs versijos – ką jis/ji pasakytų?

Svarbu: Nereikia atsakyti į visus iš karto. Pasirink vieną. Rašyk 10-15 minučių. Klausyk, kas atsiranda.

Kaip praktikuoti savirefleksiją

Praktiniai būdai įtraukti savirefleksiją į kasdienybę:

  • 1
    Rytinis žurnalas. 10-15 min. ryte – rašyk laisva forma. Ką jauti? Ko bijai? Ko tikiesi? Nekelk lūkesčių – tiesiog rašyk.
  • 2
    Vakaro 3 klausimai. Prieš miegą atsakyk: Ką šiandien išmokau? Už ką dėkingas? Ką rytoj daryčiau kitaip?
  • 3
    Meditacija. Net 5-10 min. tylos ir stebėjimo, kas vyksta viduje. Ne bandant keisti – tik stebint.
  • 4
    Pasivaikščiojimas tyloje. Be telefono, be muzikos. Tiesiog tu ir tavo mintys. Leisk joms tekėti ir stebėk.
  • 5
    „Pauzė” po stiprios reakcijos. Kai stipriai sureagavai – vėliau grįžk ir paklausk: kas čia iš tikrųjų vyko?
  • 6
    Pokalbis su terapeutu ar kouču. Jie padeda pamatyti tai, ko pats/pati negali – aklas zonas.

„Savirefleksija yra kaip treniruotė – kuo daugiau praktikuoji, tuo stipresnis tapi. Pradėk nuo 10 minučių. Tai pakeis viską.”

Praktinis patarimas pradedantiesiems: Jei niekada nerašei žurnalo – pradėk nuo 3 klausimų kiekvieną vakarą: „Kas šiandien nudžiugino? Kas sukėlė sunkumų? Ką rytoj darysiu kitaip?” Per savaitę turėsi 21 atsakymą. Per mėnesį – modelius, kurių anksčiau nematei. Per metus – gilų savęs pažinimą, kokio daugelis neturi visą gyvenimą.

Taip pat svarbu atminti: savirefleksija nėra vienkartinis įvykis. Tai praktika, kurią reikia kartoti. Kaip dantų valymas – nepadarai vieną kartą ir užmiršti. Kiekvieną dieną skirti bent 10 minučių savęs pažinimui – tai viena geriausių investicijų, kokias gali padaryti.

Galiausiai, nepersistenk. Jei refleksija virsta nuolatiniu savęs analizavimu – tai jau per daug. Tikslas – geriau suprasti save, kad galėtum gyventi, o ne nuolat analizuoti. Balansas yra raktas.

Savirefleksija ryte – moteris sėdi ant lovos krašto pirmoje aušros šviesoje


Noriu Pažinti Save Giliau 💜

300+ žmonių jau praktikuoja kartu su mumis

D.U.K. – Dažnai Užduodami Klausimai ❓

Kas yra savirefleksija?

Savirefleksija yra sąmoningas savęs stebėjimas ir analizavimas – savo minčių, jausmų, veiksmų ir motyvų tyrimas. Tai ne savikritika, o smalsus ir užuojautus žvilgsnis į save.

Kodėl savirefleksija yra svarbi?

Savirefleksija padeda geriau pažinti save, priimti sąmoningesnius sprendimus, suprasti savo reakcijų priežastis, augti kaip asmenybei, gerinti santykius ir mažinti stresą bei nerimą.

Kaip praktikuoti savirefleksiją?

Populiariausi būdai: rašymas į žurnalą, meditacija, klausimai sau prieš miegą, pasivaikščiojimai tyloje, pokalbiai su terapeutu. Svarbiausia – skirti tam laiko reguliariai, net 10-15 minučių per dieną.

Kokie klausimai padeda savirefleksijai?

Efektyvūs klausimai: „Ką šiandien jaučiu ir kodėl?”, „Ko išmokau iš šios situacijos?”, „Ar mano veiksmai atitinka mano vertybes?”, „Ko iš tikrųjų noriu?”, „Kokius modelius pastebiu savo elgesyje?”

Kuo savirefleksija skiriasi nuo savikritikos?

Savirefleksija yra smalsus ir užuojautus savęs stebėjimas – „Kodėl taip pasielgiau? Ko galiu išmokti?” Savikritika yra nuolatinis savęs teisimas – „Aš blogas.” Pirma veda į augimą, antra – į gėdą.

Kiek laiko skirti savirefleksijai?

Pradėk nuo 10-15 minučių per dieną. Galima rašyti žurnalą ryte arba atsakyti į 3 klausimus prieš miegą. Svarbu ne trukmė, o reguliarumas.

Paskutinė mintis

Tu gyveni su savimi 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Bet kiek iš to laiko iš tikrųjų pažįsti tą žmogų?

Savirefleksija nėra narcisizmas. Tai būtinybė. Be jos esame svetimi patys sau – reaguojame automatiškai, gyvename pagal scenarijus, kurių nesirinkome.

Pradėk šiandien. Vienu klausimu. Vienu momentu tylos. Vienu sąžiningu žvilgsniu į save.

„Tikroji kelionė – ne aplink pasaulį, o į save. Ten yra viskas, ko ieškai.”

Tu verta pažinti tą nuostabų, sudėtingą, unikalų žmogų – SAVE. 💜

Savirefleksijos transformacija – moteris atveria langines aušros šviesai

Pasiruošusi Pokyčiams?

Tu gyveni su savimi visą gyvenimą – bet kiek iš tikrųjų save pažįsti?

Akademijoje kuriame erdvę tyrinėti save – be baimės. Nes tavyje nėra nieko blogo. Yra tik tai, ko dar nesupratai.


Sužinok daugiau apie Akademiją

7 dienų pinigų grąžinimo garantija

Su meile ir tikėjimu tavimi,

Rytis ir Violeta ❤️

Pasidalink su Facebook draugais
🎁 Dovana skaitytojams

Gauk 20 min. Jausmų Sesiją su Ryčio vedimu – dovanų

Užsimerk, atsigulk – aš vesiu tave balsu iš sunkumo į lengvumą ir ramybę. Palik el. paštą ir gauk sesiją iškart, kartu gausi ir kitus mano laiškus su daug vertės. 🪽

Nepavyko išsiųsti. Pabandyk dar kartą.

Jokio spamo – atsisakysi vienu paspaudimu.

Kurį pasaulį maitini – vidinių jausmų pasaulį, savo širdies ir Dievo vedimą ar minčių, programų, argumentų ir baimių pasaulį? Kurį laistai savo laistytuvu per dieną daugiau? Pažiūrėk, kaip kūnas jaučiasi, kai pagalvoji apie Dievo balsą ir jo vedimą, nerūpestingumą, neatsakomybę, nekontroliavimą, visišką paleidimą, ir kaip kūnas jaučiasi, kai tu saugaisi, bijai, suspaudi save, neleidi sau, bėgi, slepiesi, jauti kaltę. Kaip manai, kokioje energijoje kūnas labiau klesti, išlieka jaunas, gyvas, sveikas ir stiprus? Ar Dievo ir širdies balso sekime, ar baimės ir kaltės programų palaikyme?

Visiškai nesvarbu, koks tavo gyvenimas buvo iki šios akimirkos, nesvarbu, ką pridarei ir ko nepridarei – mes visi visko pridarėm ir nepridarėm – šita akimirka yra naujas lapas, nauja reinkarnacija, naujas Dievo pasaulis. Ir šią akimirką tu gali pasirinkti savo širdimi kryptį – į baimę, kaltę, trūkumą ir užspaudimą arba į Dievą, į vidų, į laisvę ir savo karališkumą. Kai tai skaitai, gali kilti minčių: ,,Skamba gražiai, bet kaip tai padaryti, tai ne man, nežinau, kaip iš to išeiti, visą gyvenimą buvo taip”. Tai tik baimės, kaltės ir proto mintys, netikėk jomis, nebelaistyk jų. Palik jas, tegul jos ateina, bet, kai jos ateina, pažymėk jas, kaip paukštukus žiedeliu pažymi prižiūrėtojai, kad, jeigu jie išskrenda ir juos pagauna vėl, atpažintų, kuris yra kuris, ir taip apie juos renka informaciją. Lygiai taip pažymėk visas savo mintis naudojant savo dėmesį ir stebėjimą – pažiūrėk į mintį, pagauk ją savo žvilgsniu, uždėk ant jos žymę, kad “aš jau pamačiau tave, tu jau pamatyta, pažymėta”, ir paleisk. Leisk jai eiti, nebesaugok jos. Daugiau nieko neturi daryti. Tu ją pažymi, uždedi ant kojos žiedelį ir, kai ji išeina, tu ją paleidi. Nebėk paskui ieškoti jos, nes gali ją sekti savo kompiuteryje – tavo duomenų bazėje ji jau įrašyta. Taip pastebėk visas savo mintis, kurios sukuria bet kokį limitą. Pažymėk jas ir paleisk. Stebėjimas yra tam, kad pažymėtum. Neturi su jomis kovoti, neturi maištauti prieš jas. Tu esi tiesiog prižiūrėtojas, kuris pastebi ir pažymi viską, ko nebenori daugiau patirti gyvenime, ir paleisk tai.

Jeigu jauti dar bet kokią savo kontrolę, bet kokį laikymą, atpalaiduok jį, tegu ištirpsta. Ar jauti meilę savo kūnui? Ar gali pasakyti savo kūnui “Aš myliu tave”? Pajausk, kokį jausmą sukelia šis klausimas. Gali pasakyti savo kūnui: “Aš myliu tave, tu nuostabus” ir pajausk, kas vyksta kūne. Leisk visoms visoms energijoms eiti, kilti, plėstis, spausti, judėti, būti. Dabar esi indas, per kurį važiuoja traukiniai – skirtingos energijos, skirtingos vibracijos. Nesvarbu, ar jauti daug jų ar mažai, bet leisk viskam vykti, kad ir kas vyksta šią akimirką ir visiškai nesikišti į tai, atiduoti tai į Dievo rankas, palikti savo kūną, palikti visą šį pasaulį, išeiti atostogų.

Jeigu ateina kokios nors mintys, visiškai nieko nedaryk dėl to. Tu esi erdvė, į kurią mintys ateina ir išeina, kurioje viskas vyksta, pasirodo ir dingsta. Visiškai nieko neturi daryti. Pasitikėk, leisk akimirkos energijai tave nešti ir atnešti visa, ko reikia. Jeigu akimirka atneša mintis ir aktyvų protą, vadinasi – tai pats tobuliausias dalykas, kuris gali dabar nutikti, būk atviras(-a) viskam, visoms mintims ir protui, tegu vyksta, tegu ateina – duok laisvę viskam viskam viskam, kas vyksta šią akimirką. Duok laisvę viskam viskam viskam, kas vyksta šią akimirką.

Jei jauti, kad kažką dar saugai, priešiniesi ir blokuoji, pabandyk tai atpalaiduoti ir visiškai nebedėti jokių pastangų. Kaip vėjo plaikstomas maišiukas juda ore iš kairės į dešinę, aukštyn, žemyn, taip ir tu leisk energijoms ir vibracijoms tave mėtyti į visas puses: aukštyn, žemyn, į protą, iš proto, į jausmus, iš jausmų, į stebėjimą, iš stebėjimo. Leisk viskam viskam vykti, duok viskam laisvę, tegu kyla, tegu juda, tegu teka ir tirpsta. Absoliučiai nieko nedaryk, nesistenk būti stebėjime, net nestebėk. Neleisk savo protui nieko pačiupti – jokios praktikos, jokio metodo, jokio veiksmo, nieko nereikia. Jeigu ateina mintis ,,Kaip nieko nedaryti, tai ką man daryt, kad nieko nedaryt?” – eina šikt jinai, nieko nedaryk dėl tos minties, pamiršk net stebėjimą. Kas lieka?

Tik tu su savim dabar. Tai ir yra gyvenimas – tu dabar. Visa kita netikra, visa kita eina šikt. Tik Tu ir Dabar.

Iš pradžių klausiau, ar gali pasakyti, kad myli savo kūną, dabar noriu pratęsti ir paklausti – ar gali pasakyti: ,,Aš myliu šį pasaulį, aš myliu Žemės planetą”? Ar gali pasakyti, koks tavo santykis su šiuo pasauliu, su Žeme – ar gera čia būti, ar nekenti čia būti? Pajausk vidumi – ar nori apkabinti Žemę, ar nori pasiimti kūjį ir sudaužyti viską, išsilaisvinti iš šios planetos ir visos kančios, kurią čia patyrei. Jei renkiesi kūji, leisk sau patirti šią energiją, kaip tu daužai viską, kad tu nekenti, kad pyksti, kad tave užkniso. O jeigu myli, pajausk, ar neapgaudinėji savęs ir ar po ta meile nėra paslėptos agresijos ir nekentimo. Būk nuoširdus(-i) sau, kai klausi šitų klausimų.

Kad ir ką jauti dabar – nesipriešink, leisk viskam būti. Ir nieko daugiau nedaryk. Noriu, kad pajaustum savo visą kūną periferiškai, viską kartu nuo galvos iki kojų, pajaustum, kokia dabar yra jo energija, jo vibracija, jo energijos kokybė. Tiesiog pajausk. Pajausk, ar dar yra kokių nors jausmų, emocijų, energijų kūne – galvoj, krūtinėj, pilve, saulės rezginy ar dar kur nors. Jeigu yra, susikoncentruok į bet kurį energijos kamuolį ir pabūk su juo, skirk jam savo dėmesio, energijos, bet nekeisk jo. Pabūk su juo kartu. Stebėk visą savo kūną periferiškai, kas vysta, kaip jis pulsuoja, gal energija teka, gal elektra jaučiasi, stebėk ir jausk, kas kūne vyksta būtent dabar.

Jeigu patiko nieko nedaryti, būti, jausti, stebėti, žinok, kad ši kokybė gali būti su tavimi visą tavo likusią dieną. Paprašyk to dvasios, Dievo. Sakyk: ,,Aš noriu jaustis taip visą dieną”. Turėk tokią intenciją, ir tai išsipildys. Prašyk, ir bus padaryta.

Noriu labai padėkoti tau, kad skaitei šį laišką, kad renkiesi šią erdvę, o ne milijoną kitų dalykų pasauly šią akimirką.

Gera įtraukti tave į mūsų jautrią šeimą, į mūsų ratą, į mūsų energiją, kur jaučiame savo jausmus ir nebijome pažiūrėti į save. Gera širdy stebėti, kaip visi aplinkui plečiasi, kyla, bunda. Ir tegu viskas, kas sunku, ištirpsta kaip sniegas pavasario saulėj. Su meile. Rytutis 😛

Which world are you feeding – the world of inner feelings, your heart, and God’s guidance, or the world of thoughts, programs, arguments, and fears? Which one do you water more each day with your “watering can”? Notice how your body feels when you think about God’s voice and guidance – about being carefree, uninhibited, at ease, completely surrendered – and compare that to how your body feels when you’re guarding yourself, afraid, tense, holding back, running, hiding, feeling guilty. Which energy do you think helps your body thrive, stay young, alive, healthy, and strong? Is it following God’s and your heart’s voice, or sustaining the programs of fear and guilt?

It doesn’t matter what your life has been like up to this moment; it doesn’t matter what you have done or haven’t done – we’ve all done things and left things undone. This very moment is a fresh start, a new incarnation, a new world of God. Right now, you can choose with your heart where to go – toward fear, guilt, lack, and suppression, or toward God, inward, toward freedom and your own sovereignty. As you read this, you may have thoughts like, “That sounds nice, but how do I do it? It’s not for me, I don’t know how to get out of this, it’s been like this my whole life.” But these are just thoughts – fear, guilt, and the mind talking. Don’t believe them, don’t keep watering them. Let them come, let them be, but when they appear, tag them, just like researchers ring birds so they can identify each one if it flies away and is caught again. In the same way, tag all your thoughts by using your attention and observation: look at the thought, catch it with your gaze, label it – “I see you, I’ve noticed you” – then let it go. Let it pass; don’t hold on to it. You have nothing else to do. You mark it, you “ring its leg,” and when it leaves, you release it. Don’t run after it, don’t chase it, because you can trace it in your “computer” – it’s already in your database. That’s how you notice every thought that creates any kind of limitation. Acknowledge it, then let it go. Observation is only there so you can tag it. You don’t have to fight or rebel against it. You are simply the caretaker who notices and tags everything you no longer wish to experience in life, and then lets it go.

If you still feel any form of control or holding on, soften it; allow it to dissolve. Do you feel love for your body? Can you say to your body, “I love you”? Notice what feeling arises. Try saying to your body: “I love you, you are wonderful,” and feel what happens inside you. Allow every kind of energy to come, rise, expand, press, move, and simply exist. Right now, you are a vessel through which trains run – different energies, different vibrations. It doesn’t matter whether you feel a lot or only a little; let everything happen, whatever is occurring at this moment, and don’t interfere at all – surrender it to God, leave your body, leave this whole world, let go completely, go on vacation.

If any thoughts appear, do absolutely nothing about them. You are the space into which thoughts come and go, where everything unfolds, appears, and disappears. You don’t have to do anything. Trust, and allow the energy of the moment to carry you and bring whatever you need. If this moment brings thoughts and an active mind, then that is the most perfect thing that could happen. Embrace it. Be open to everything – all thoughts, the mind – let it happen, let it come. Give total freedom to everything that is happening in this moment.

If you notice you’re still protecting something, resisting, or blocking, try to let it loosen completely and stop making any effort. Like a little bag fluttering in the wind from left to right, up and down, let the energies and vibrations toss you in every direction: up, down, into your mind, out of your mind, into feelings, out of feelings, into observing, out of observing. Give freedom to everything – let it rise, let it move, let it flow and dissolve. Do absolutely nothing. Don’t even try to observe; don’t observe. Don’t let your mind latch onto anything – no practice, no method, no action, no nothing. If a thought arises, “How do I do nothing? What should I do to do nothing?” – to hell with that thought. Do nothing about it. Forget even the observing. What remains?

It’s just you with yourself now. That is life – you, now. Everything else is unreal; let the rest go. Only You and Now remain.

Earlier, I asked if you could say that you love your body; now I want to continue and ask: can you say, “I love this world, I love Planet Earth”? Can you describe your relationship with this world, with the Earth – do you enjoy being here, or do you hate it? Tune in and ask yourself honestly – do you want to hug the Earth, or do you want to grab a hammer and smash everything, freeing yourself from this planet and all the suffering you’ve experienced here? If you choose the hammer, allow yourself to feel that energy fully – smashing everything because you hate it, you’re angry, you’re fed up. And if you love it, feel whether you are deceiving yourself, and whether beneath that love there might be hidden aggression or resentment. Be raw and truthful with yourself.

Whatever you feel at this moment – don’t resist it; let it be. Nothing more. I’d like you to feel your whole body peripherally, from head to toe, notice its energy right now, its vibration, its energetic quality. Just sense it. Notice whether there are any feelings, emotions, or energies in your head, chest, stomach, solar plexus, or anywhere else. If there are, focus on any “ball” of energy and stay with it; give it your attention and energy, but do not change it. Just be with it. Observe your entire body peripherally – notice what’s happening, how it pulses, if the energy is flowing, if you sense electricity. Observe and feel what’s happening in your body right now, in this very moment.

If you enjoyed doing nothing – being, feeling, observing – know that this quality doesn’t have to fade; it can stay with you for the rest of your day. Ask the spirit, God, for it. Say, “I want to feel this way all day.” Have that intention, and it will come true. Ask, and it shall be given.

I want to thank you so much for reading this letter, for choosing this space instead of the million other possibilities the world offers right now.

It feels good to welcome you into our sensitive family, our circle, our energy, where we allow ourselves to feel and aren’t afraid to look within. It warms my heart to see how everyone around is expanding, rising, awakening. May everything heavy dissolve like snow under the spring sun.
With love,
Rytis 😛