Violetos Meditacijų Namai – valanda, kai nieko nereikia daryti | 17 €/mėn. Skip to content

Pavargai taip, kad net pailsėti nebemoki?

Violetos meditacijos – valanda, per kurią tau nieko nereikia daryti. Nei keisti, nei taisyti, nei gydyti. Tik pastebėti. 17 € per mėnesį.

Ne dar viena pareiga sąraše. Vieta, kur tavo vakaras jau paruoštas už tave.

Violeta Druskinė

Guli savo lovoje. Įsijungi Violetos balsą. Kūnas sustoja pirmas – protas paskui.

Veda Violeta Druskinė  ·  82 meditacijos archyve  ·  3 gyvos meditacijos per mėnesį, 21:00

Pasirinkti narystę · nuo 17 €/mėn.

Prieiga atsidaro iškart · Sustabdai bet kada · 7 dienų grąžinimo garantija

Violeta Druskinė
Apie mus rašė: lrytas.lt, Delfi, raktas

Perskaityk šitą, jei šiandien vėl neturėjai nė minutės sau

Iš išorės viskas tvarkoje. Darbai padaryti, vaikai pavalgę, visiems atsakyta. O viduje – kaip variklis, kuris neišsijungia net stovint. Pečiai prie ausų. Sukąsti dantys. Ir tas jausmas, kad jei dabar sustosi – viskas subyrės.

Tu jau bandei ilsėtis: atostogos, savaitgalis be planų, vakaras su serialu. Ir kūnas vis tiek įsitempęs, o mintys vis tiek sukasi. Nes poilsis ne tas pats, kas sustojimas.

Ir kartais visa ta įtampa išsilieja ne ten, kur kilo, o ant artimiausių – vaikų, antros pusės, tėvų. O paskui kaltė. Ir vėl iš naujo.

Tu nesi sugedęs. Tu tiesiog pavargęs.

Violetos meditacijose nereikia nieko daryti. Guli. Jos balsas veda iš minčių į kūną, o iš kūno – giliau: į jausmus, kuriuos dieną nešiojiesi neišjautęs. Ten, kur spaudžia, sustoji ir pabūni su tuo. Pirmą kartą per ilgą laiką niekas iš tavęs nieko nereikalauja – ir kūnas pagaliau paleidžia tai, ką laikė.

Nuovargis – ženklas, kad ilgai nešei tai, ko niekas tavęs net neprašė nešti. Tą naštą galima nusimesti. Ne suprantant – leidžiant sau sustoti.

82 meditacijos archyve. Trys gyvos meditacijos per mėnesį, 21:00 Lietuvos laiku, per Zoom – įrašas archyve iš karto po meditacijos. Artimiausia gyva – jau greitai.

Ar leisi sau šįvakar sustoti?

Žinutė Violetai: buvau skeptiška meditacijai, po valandos – daug jausmų, ašarų, o pabaiga pilna ramybės
Lina. Buvo skeptiška meditacijai ir netikėjo, kad ištvers valandą. „Daug jausmų, net ašarų… bet pabaiga buvo gera, pilna ramybės.“

Kaip vyksta vakaras su Violeta

Nieko sudėtingo. Nieko, kam reikėtų ruoštis.

1

Atsiguli

Kada nori – vakare, kai visi jau miega, arba dienos viduryje, kai kūnas prašo. Telefone, planšetėje ar kompiuteryje – jokių programėlių. Atsiguli, apsikloji.

2

Įsijungi Violetos balsą

Užsimerki. Nuo čia nieko nereikia daryti. Ne sekti taisykles, ne kartoti, ne stengtis atsipalaiduoti. Tik klausyti – o jei mintys nuneš, nieko tokio.

3

Kūnas sustoja

Violeta veda nuo kūno į vidų – ten, kur gyvena jausmai, kuriems dieną nelieka vietos: nuovargis, pyktis, liūdesys, kaltė. Nieko neanalizuoji ir netaisai – tik leidi tam būti, o kūnas paleidžia pats, kai gauna leidimą jausti. Energija vėl teka. Daugelis iki pabaigos neišklauso – užmiega.

Moteris savo lovoje su raiščiu ant akių klausosi meditacijos
Taip atrodo vakaras su Violeta. Savo lovoje, savo kambaryje.

Dauguma meditacijų – apie valandą, yra ir trumpesnių, 20–30 minučių. Tris kartus per mėnesį Violeta veda gyvai per Zoom, 21:00 – kalbėti nereikia, kameros nereikia, niekas tavęs nemato.

Nori – klausai gyvai kartu su kitais ir po meditacijos gali parašyti, kas vyko. Nenori – gali klausyti įrašų bet kuriuo metu.

Kam tai skirta

  • Tau, jei leki visą dieną, o vakare nebėra nei jėgų, nei savęs
  • Tau, jei ilsėtis moki tik nuvaręs save nuo kojų
  • Tau, jei visiems padedi, o tavęs paklausti, kaip jautiesi, nelieka kam
  • Tau, jei pyktis išeina ant vaikų ar antros pusės, o paskui graužia kaltė
  • Tau, jei stresas spaudžia galvą, gerklę, krūtinę – ir tai jau tapo norma
  • Tau, jei net atostogose kūnas neišsijungia
  • Tau, jei sakai „viskas gerai“, o viduje jau seniai nebėra gerai
  • Tau, jei nori ne dar vienos technikos, o valandos, kai nieko nereikia

Kam tai neskirta

  • Tau, jei ieškai dar vienos teorijos apie stresą
  • Tau, jei nori suprasti, kodėl pavargai, bet nenori nieko pajusti
  • Tau, jei tikiesi, kad kas nors sustos už tave
  • Tau, jei meditacija tau – tik pozityvios afirmacijos. Čia jų nėra
  • Tau, jei tikiesi, kad vienos valandos užteks visam laikui. Viena valanda pakeičia vakarą – o vieta, į kurią grįžti, pakeičia gyvenimą

Jei atpažinai save pirmame sąraše – skaityk toliau. Tai tau.

Pažiūrėk, ar bent viena meditacija nėra apie tave

Visos jos jau archyve. Ne pažadai, o įrašai, kurių gali klausytis šįvakar – 82 meditacijos, kas mėnesį prisideda naujos.

Kai nebeturi jėgų

Leisk Sau Sustoti Gali Nieko Nedaryti Taip Gera Yra Sustoti… Nusimesk Naštą Išėjau Atostogų Ištirpk Savyje

Kai visiems įtinki

Nusimesk Kaukes Kiek Tavo Gyvenime Likę Tavęs Aš Savęs Nepaliksiu Kai Kontrolė Apsimeta Meile Kas Yra Tobulumas Koks Vertingas Tu Esi Draugystė Su Savimi

Kai pyktis ir kaltė

Kaltė Nėra Tavo Draugė Apkabink Visus Savo Jausmus Sutik Savo Baimę Projekcijos Veidrodis Tik Atspindi
Supynės saulėlydyje – sustoti irgi kelias

Kai protas nesustoja

Tau Tereikia Pastebėti Leisk Viskam Būti… Viskas Tik Filmas Tegu Bangos Pasiima Per Langą Stebi Audrą Išėjimas Iš Labirinto

Kai skauda nuo vaikystės

Vidinio Vaiko Istorija Gijimas Per Mamą Gijimas Per Tėtį Išlaisvink Save Iš Narvelio Pažadink Gyvybę Savyje Prisimink Savo Galią Tavo Nauja Pradžia

Prieš miegą

Vakaro Istorija Vakaro Masažas Tau Supkis Lopšyje… Kaip Švelniai Glosto Tave… Čia Yra Saugu… Ramybė Esi Tu Gera Būti Namuose

Ir dar daugiau – archyve dabar 82 Violetos meditacijos, nuo 20 minučių iki valandos su trupučiu. Kas mėnesį prisideda trys naujos, įrašytos gyvai.

Septyniolika trumpųjų (20–30 min) – kai turi tik pusvalandį tarp darbo ir vaikų. Įsijungi „Taip Gera Yra Sustoti…“ – ir pusvalandis tampa poilsiu, o ne dar vienu darbu.

Prisijungus archyvas atsidaro tą pačią minutę. Meditacijos, kurios pavadinimą ką tik atpažinai, gali klausytis šįvakar.

Kas yra Violeta

Violeta Druskinė

Violeta Druskinė. Meditacijų vedėja, kuri renkasi ramybę.

„Galbūt jau žinai mano vyrą Rytį. Jis mėgsta daryti įrašus, kalbėti, mokyti. Aš – daugiau laiko skiriu ramybei. Aš renkuosi vidinį kelią.“

„Daugiau nei dešimt metų einu vidinį kelią ir esu pravedusi šimtus sesijų. Meditacijas įrašau ten, kur tuo metu gyvename su Ryčiu – Lietuvoje, Madeiroje, Egipte, Balyje, Šri Lankoje.“

  • Violeta nežino, apie ką bus meditacija, kol nepradeda. Kalba tai, kas ateina – todėl nė viena nepanaši į kitą.
  • Nemoko ir netaiso. „Aš nepasakosiu tau, kaip gyventi. Aš padėsiu tau prisiminti tai, ką jau žinai.“
  • Kartu su Ryčiu veda Jausmų Sesijas Akademijoje. Meditacijų įrašų klausai vienas – tu ir jos balsas. Gyvoje meditacijoje per Zoom kartu su tavimi klausosi daug žmonių – kiekvienas savo namuose, savo lovoje.

„Violetos balsas toks glostantis, raminantis ir lengvas it šilkas, kuris švelniai plevena, nunešdamas žodžius iki pat širdies.“

– Lina P., klausytoja

Meditacijų Namuose – visas 82 meditacijų archyvas ir trys gyvi vakarai su Violeta per mėnesį.

Žmonės, kurie leido sau sustoti

Tikri žodžiai iš laiškų ir žinučių Violetai.

Nijolė P.

Klausytoja

„Jūsų meditacijos moko atsitapatinti nuo minčių, kurių mano galvoje pilna – nuolat permąstau praeitį arba spėlioju, kas nutiks. Vakar vakare klausiau meditaciją, kurios pabaigos jau negirdėjau, nes miegojau.

Tai buvo pirmas kartas, kai pavyko gerai atsipalaiduoti.“

Laimutė K.

Laimutė K.

Klausytoja

„Šitoje meditacijoje Violetos balsas buvo tikrai dieviškas. Toks ramus ramus… švelnus.

Tikrai yra labai gera nuo visko sustoti, nebūti atsakingam už visą pasaulį, o tiesiog stebėti, kas dedasi kūne.“

Augustė U.

Klausytoja

„Kai pradėdavau meditaciją, beveik visada skaudėjo juosmenį, o gerklėje buvo gumulas. Pabaigoje juosmens skaudėti nustodavo.

Per paskutines meditacijas labai išsiverkiau pasikūkčiodama.“

Gitana P.

Klausytoja

„Meditaciją apie baimes klausiau prieš miegą. Buvo gera ją perleisti per save, o ryte nubudusi pajutau kažkokį energijos antplūdį, kuris man nebūdingas.

Ir jis tęsėsi visą dieną.“

Justina J.

Justina J.

Klausytoja

„Prisijungiau jausdama įtampą – tokią didelę, jog ašarėlės neišspaudžiau. Kvėpavimo pratimai nepadėjo, tai, kas anksčiau padėjo, nebeveikė.

Įsijungiau Violetos meditaciją „Draugystė su savimi“. Kiek paleidimų vyko… Atsikėlus ryte jaučiu tik malonumą gyventi.“

Birutė S.

Klausytoja

„Sunkiausia – skirti laiko sau. Daug „lūžimų“ buvo – net nepajauti, kada baigiasi meditacija.

Kūnas ilsisi ir nesinori keltis.“

Raimunda Z.

Klausytoja

„Meditacijos padėjo atgauti dvasios ramybę, suprasti, kaip svarbu sustoti, paleisti kontrolę dėl ateities. Klausant „Prisimink Kas Esi“ tekėjo ašaros,

kurios tarsi nuplovė susikaupusį kartėlį, abejones, melą.“

Milda D.

Klausytoja

„Prieš pradėdama klausyti buvau suirzusi ir pilna sunkumo, nepasitenkinimo.

Beklausant viskas išsisklaidė – pabaigiau jau užsipildžiusi lengvumo. Kurį laiką dar tiesiog gulėjau ir mėgavausi.“

JIE JAU PADARĖ PASIRINKIMĄ:

Keletas žinučių Violetai

Žinutė: vakare klausiausi – kūnas visas atsipalaidavęs, galvoje nulis minčių, širdyje ramu
Grįžo po darbo, užsidegė smilkalą, įsijungė įrašą. „Galvoje nulis minčių, o širdyje ramu ir gera.“
Žinutė: miegas po meditacijų toks gilus, kad nebelieka naktinių prabudimų
„Miegas toks gilus, kad nebelieka jokių naktinių prabudimų.“ Klausė ir ryte – su ta pačia ausine, rasta po pagalve.
Žinutė: pabundu naktį, paklausau ir vėl užmiegu iki 5 val.
Pabunda antrą ar trečią nakties. Įsijungia – ir vėl užmiega iki penkių.

Ką rašo tie, kurie lėkė nesustodami

Lina-Maria S.

Klausytoja

Bėgu ir vis bėgu.

„Vakar prieš miegą prisiruošiau paklausyti meditacijos apie mamą. Tarpais užspausdavo krūtinę, per pirštus skruzdėliškai lakstė… Ši valanda praėjo labai greitai. Dabar tik supratau, kokia aš kasdienybėje esu įsitempusi – bėgu ir vis bėgu, nepastebėdama savęs.“

Regina D.

Klausytoja

Gumulas mažėja.

„Atrodo, kad negaliu atsipalaiduoti, protas vis pakiša koją, bet bandau į jį nekreipti dėmesio. Mano duobė gili, bet su Violetos pagalba lipu iš jos. Pirma meditacija praėjo ramiai, po antros verkiau, trečioje dar neįpusėjus biro ašaros. Tas gumulas stovėjo pilve – pirmoje ir antroje kaip futbolo kamuolys, trečioje jau mažiukas.“

Aidas Š.

Akademijos narys

„Būdamas vienas vakar pasiklausiau meditaciją. Tiesą sakant, tai pirma mano gyvenime meditacija – niekada nesu jose buvęs.

Medituojantys žmonės man visada buvo „keistuoliai“. Pasiklausius, manau, suprantu, kokia visa to idėja.“

Daiva K.

Klausytoja

Verkė. Paskui pasidarė lengviau.

„Pirmosios vyko paprastai, be didelių pastebėjimų. Bet ta, kuri apie mamą, man buvo labai stipri – verkiau, gerklėje gumulas, spaudė krūtinę, vis krito ašaros. Po to pasidarė lengviau. O paskutinės dvi tokios nuostabios, kad net iki galo nebegirdėjau – užmigau.“

Paklausyk prieš spręsdamas

Minutė Violetos balso

Įsijunk ir užsimerk. Jei per minutę pečiai nusileido – tu jau žinai atsakymą.

Ištrauka iš Violetos meditacijos · 46 s · ausinės nebūtinos, bet su jomis geriau

Pasirinkti narystę · nuo 17 €/mėn.

Prieiga atsidaro iškart · Sustabdai bet kada · 7 dienų grąžinimo garantija

Štai tiesa, kurios niekas tau nepasakys

Kiekvienos atostogos davė tau savaitę kitur.

Kiekvienas laisvas savaitgalis davė tau miegą iki pietų.

Kiekviena knyga apie stresą davė tau supratimą, kodėl pavargai.

Bet nė vienas iš jų neišmokė tavo kūno sustoti.

Nes sustoti neįmanoma vien nusprendus. Kūnas sustoja tada, kai jam leidžia – ir kai šalia yra balsas, kuris veda.

Ir čia vienintelė vieta, kur tau nereikia nieko daryti, kad tai įvyktų.

Tau tiesiog reikia gulėti ir klausyti.

Visi kiti būdai

planuoji poilsį → ilsiesi su telefonu → keliesi toks pat pavargęs

Violetos meditacija

guli → klausai → kūnas paleidžia tai, ką laikė

„Bet aš jau bandžiau tiek daug. Ir niekas nepadėjo.“

Žinau. Joga, kvėpavimai, programėlės, atostogos, gal net terapija.

Ir labai svarbus klausimas: ar bent vienas iš tų būdų nereikalavo iš tavęs dar vienos pastangos?

Ar bandei tai, kur nereikia nei stengtis, nei laikytis, nei suprasti – tiesiog guli, o kažkas kitas veda?

Jei ne – tu dar neišbandei kito varianto. Tu bandei ilsėtis taip pat, kaip dirbi.

Įtampa negyvena prote. Ji gyvena kūne – pečiuose, gerklėje, žandikaulyje. Ir kol kūnas jos nepaleidžia, jokios atostogos nepadės.

„Meditacijos metu Violetos žodžiai, ramus balsas, mano kūno pojūčiai – viskas susiliejo į visumą. Pradžioje labai spaudė galvą, skaudėjo kaklą. Eigoje kūnas visiškai atsipalaidavo, praėjo skausmas, užliejo tyla ir ramybė.“

– Ieva G., Akademijos narė

„Bet aš nemoku medituoti. Man mintys lenda.“

Tau nereikia mokėti. Ir mintys lįs – taip ir turi būti.

Violeta meditacijos pradžioje sako: mintys gali būti, jausmai irgi. Čia galima atsikvėpti net tada, kai galvoje tikras turgus.

Tu nieko nedarai su mintimis. Nekovoji, nestumi, neskaičiuoji. Jos ateina – tu grįžti į kūną, nes balsas ten grąžina.

O jei nunešė ir kažką praleidai – nieko tokio. Būtent tam ir yra balsas: jis grąžina tiek kartų, kiek reikia.

„Mintys viena po kitos plaukė į galvą, bet klausiau jūsų balso, ir tos mintys dingdavo. Po meditacijos pagulėjau, o atsikėlus pajaučiau energiją – net pradėjau lakstyti po namus. Labai geras jausmas, kai būni namuose, savo kūne.“

– klausytoja, žinutė Violetai

„Bet aš neturiu laiko. Nė valandos.“

Būtent todėl tai tau.

Tai vyksta lovoje, tuo metu, kai šiaip gulėtum su telefonu ir pusvalandį naršytum. Nėra tvarkaraščio, nėra „praleidau“, nėra namų darbų.

Įsijungi prieš miegą. Arba kai vaikai užmigo. Arba sekmadienio popietę, kai kūnas prašo. Yra ir trumpų – 20 minučių.

Viena valanda per savaitę, kai tau nieko nereikia daryti, jau yra daugiau, nei tavo kūnas gavo per praėjusius metus. O gali klausyti meditacijas ir kasdien.

„Bet dar viena prenumerata, kurios nenaudosiu.“

Sąžiningas klausimas. Tavo telefone tikriausiai jau yra dvi, apie kurias pamiršai.

Todėl du dalykai.

Pirma: čia ne kursas, kurį reikia „praeiti“. Čia balsas, kurį įsijungi tada, kai nebegali – o tokių vakarų būna kiekvieną savaitę.

Antra: sustabdymas užtrunka minutę, vienu paspaudimu savo paskyroje. Nereikia rašyti laiško, nereikia laukti atsakymo, nereikia teisintis.

Prenumerata, iš kurios lengva išeiti, nėra rizika. Ji yra pasirinkimas kiekvieną mėnesį iš naujo.

„Pastebėjau, kad dienos eigoje pamažu norisi grįžti iš visko į savo kūną – kaip sako Violeta, į savo namus. Visa mano diena kažkokia kitokia, geresnė.“

– Laimutė K., Akademijos narė

„Bet man reikia psichologo, ne meditacijų.“

Gali būti. Ir jei taip – eik pas psichologą.

Meditacijų Namai nėra psichologijos pakeitimas. Tai kitas kelias – ne per protą.

Psichologas

60–100 € už 50 minučių. Kalbi apie tai, kad pavargai. Protas supranta. Kūne įtampa lieka.

Violetos meditacija

Guli, klausai, kūnas paleidžia. Ne per supratimą – per leidimą sustoti.

Bet jei jau metų metus supranti, kodėl pavargai, o pečiai vis tiek prie ausų – gal laikas pabandyti tai, kas veikia ne per protą.

„Bet dabar toks sunkus laikotarpis.“

Taip. Sunkus.

Ir čia yra dalykas, kurio niekas nesako garsiai: būtent sunkiu laikotarpiu tai veikia stipriausiai. Ne todėl, kad tada lengviau. Todėl, kad tada kūnas jau nebeturi jėgų laikyti kaukės – ir pagaliau leidžia sau nurimti.

Viena klausytoja rašė, kad nerimas jai neleidžia užmigti jau daug metų. Pirmą vakarą su Violeta ji užmigo nesulaukusi pabaigos – ir parašė, kad tai pirmas kartas, kai pavyko iš tikrųjų atsipalaiduoti. Nuo to ir prasidėjo.

Nes skirtumas ne tame, kiek tau užkrauta. Skirtumas tame, ar tu tą naštą neši ir naktį, ar nors valandai ją nusimeti.

Kaip dažniausiai atrodo pirmas mėnuo

Tai ne pažadas, o tai, ką klausytojai aprašo dažniausiai. Kūnas neturi grafiko.

1

Pirma savaitė

„Užmigau ir nieko nesupratau.“ Pirmi vakarai dažnai tokie – protas nesupranta, kas vyksta, o kūnas tuo metu jau ilsisi. Dažniausia pirmoji žinutė Violetai: pirmą kartą per ilgą laiką miegojau visą naktį.

2

Antra savaitė

Pradedi pastebėti įtampą ne meditacijoje, o dieną – prie kasos, mašinoje, kai vaikas trečią kartą klausia to paties. Pečiai prie ausų, sukąsti dantys. Ir pirmą kartą atpažįsti: čia ne aš, čia įtampa. Ją galima paleisti.

3

Trečia savaitė

Atsiranda tarpas tarp to, kas nutiko, ir to, kaip sureaguoji. Kelios sekundės, ne daugiau. Bet jų anksčiau nebuvo – ir būtent jose pyktis nebeišeina ant vaikų.

4

Ketvirta savaitė

Kai kūnas prašo sustoti – sustoji. Ne kai subyri, o kai prašo. Nuo čia tai nebe įrašai, o įgūdis, kurį turi visam gyvenimui: mokėjimas nieko nedaryti.

Kai kam tai atsiveria pirmą vakarą, kai kam – po mėnesio. Todėl ir neprašom apsispręsti iš teksto: paklausyk vieną vakarą ir pažiūrėk, ar tavo kūnas atsako.

Du keliai. Abu prasideda šįvakar.

Reklamuojam meditacijas. Bet daliai žmonių, atėjusių čia, reikia daugiau nei valandos sau – jiems reikia vietos, kur ateiti su tuo, kas taip pavargino. Todėl pasirinkimai du.

Meditacijų Namai

Violetos meditacijos · 17 €/mėn.

  • 82 meditacijos archyve – atsidaro tą pačią minutę
  • 3 gyvos meditacijos su Violeta per mėnesį, 21:00, per Zoom. Artimiausia – jau greitai
  • Kiekvienos gyvos meditacijos įrašas atsiranda archyve iš karto po jos – taip kas mėnesį prisideda 3 naujos
  • Gali parašyti Violetai asmeniškai – skaito ir atsako ji pati
  • Naršyklėje – telefone, planšetėje, kompiuteryje. Jokių programėlių
Vienas vakaras kavinėje20 €
Asmeninė Aiškumo sesija su Violeta, 2 val.170 €
Mėnuo Meditacijų Namuose · 82 meditacijos + 3 gyvos17 €

17 €

per mėnesį  ·  tai 57 centai už vakarą su Violeta

Prisijungti prie Meditacijų Namų · 17 €/mėn.

Prieiga atsidaro iškart · Sustabdai bet kada · 7 dienų grąžinimo garantija

Pilna Akademijos narystė

Meditacijos + Jausmų Sesijos · 33 €/mėn.

  • Tos pačios Violetos meditacijos – visos 82 ir 3 gyvos per mėnesį
  • Plius 4 gyvos Jausmų Sesijos per mėnesį – veda Rytis ir Violeta, 21:00, visi savo lovose
  • Visas Akademijos archyvas – 187 įrašai: sesijos ir meditacijos
  • Uždara narių erdvė – pora šimtų žmonių, kurie renkasi ne bėgti nuo savęs, o kažką padaryti
  • Kam: jei pervargimas – tik paviršius, o po juo yra tai, ką reikia išjausti

33 €

per mėnesį  ·  tai 1,10 € per dieną

Prisijungti prie Akademijos · 33 €/mėn.

Prieiga atsidaro iškart · Sustabdai bet kada · 7 dienų grąžinimo garantija

Meditacijos abiejose – lygiai tos pačios, ir gyvi vakarai per Zoom – tie patys. Skirtumas: Akademijoje dar yra sesijos, bendruomenė ir visi Ryčio bei Violetos įrašai. Nežinai, kurį rinktis? Pradėk nuo meditacijų – prie Akademijos prisijungsi bet kada.

Rizikos čia nėra

7 dienų grąžinimo garantija

Paklausyk vieną vakarą. Jei nepatiks ir nieko nepajusi – parašyk vieną laišką, ir grąžinsim pinigus be klausimų.

Sustabdai bet kada

Vienu paspaudimu savo paskyroje, užtrunka minutę. Be skambučių, be paaiškinimų. Prieiga lieka iki apmokėto laikotarpio pabaigos.

Kainos nedidinam

Prisijungei už 17 € – tavo kaina nesikeičia, kol esi narys.

Tu turi du pasirinkimus

Pasirinkimas #1

Viskas lieka taip, kaip yra

  • Toliau leki. Į „kaip laikaisi?“ atsakai „viskas gerai“
  • Toliau nešiesi tuos pečius prie ausų ir sukąstus dantis
  • Toliau atidedi „kai turėsiu daugiau laiko“
  • Ir po metų sau užduodi tą patį klausimą, kurį užduodi šiandien

Pasirinkimas #2

Atsiguli

  • Šįvakar atsidarai archyvą ir įsijungi meditaciją, kurios pavadinimą atpažinai
  • Užsimerki – ir nieko nedarai. Pirmą kartą per ilgą laiką niekas iš tavęs nieko nenori
  • Pajauti, kaip pečiai nusileidžia patys – tu jų nenuleidai
  • Ir supranti, kad sustoti buvo įmanoma visą laiką – tu tik nežinojai, kad tam reikia leidimo

Žinai, kuris pasirinkimas tave atvedė čia.

„Gal kitą savaitę.“

Gerai. Kitą savaitę.

Kai bus mažiau darbų. Kai vaikai paaugs. Kai namuose nurims.

Bet ar žinai, kas nutiks kitą savaitę?

Tas pats, kas šią. Tie patys pečiai prie ausų. Tas pats protas, kuris nesustoja. Tas pats „gal kitą savaitę“.

Nes reikalai nesibaigia. Darbai, vaikai, sąskaitos, tėvai, pokalbiai, kuriuos vis atidedi – jie keičiasi vietomis, bet nesibaigia.

Vienintelis dalykas, kuris gali pasikeisti, yra tai, ar tu juose leki, ar kartais sustoji.

Tu nesi sugedęs. Tu tiesiog pavargęs. Ir tau nereikia užsidirbti teisės pailsėti.

Archyvą gali atsidaryti šįvakar. Pirma meditacija – už penkių minučių, tavo lovoje.

Dažniausi klausimai

Niekada nemeditavau. Ar man tiks?

Taip. Tau nereikia mokėti medituoti. Guli, klausai – viskas. Violeta veda nuo nulio kiekvieną kartą.

Ar reikės rodyti veidą ar kalbėti?

Ne. Įrašų klausai vienas savo lovoje. Gyvose meditacijose per Zoom kameros ir mikrofono nereikia – niekas tavęs nemato ir negirdi.

Kiek trunka viena meditacija?

Dažniausiai apie valandą. Yra ir trumpų – 20–30 minučių – kai turi tik pusvalandį.

Kada vyksta gyvos meditacijos?

Tris kartus per mėnesį, 21:00 Lietuvos laiku, per Zoom. Artimiausia – jau greitai. Datas matai kalendoriuje savo paskyroje, su priminimais.

Negali gyvai – įrašas archyve atsiranda iš karto po meditacijos ir lieka.

Ko reikia, kad pradėčiau?

Lovos ar sofos, telefono arba kompiuterio ir ausinių, jei šalia kas nors miega. Jokių programėlių – viskas veikia naršyklėje.

O jei užmigsiu?

Nieko tokio. Violetos žodžiais – vadinasi, kūnui reikėjo poilsio. Rytoj paklausysi dar kartą, arba ne. Meditacija savo darbą padaro ir tau miegant.

Kuo tai skiriasi nuo Akademijos?

Meditacijos – lygiai tos pačios. Akademijoje dar yra 4 gyvos Jausmų Sesijos per mėnesį su Ryčiu ir Violeta, visas 187 įrašų archyvas ir uždara narių erdvė. Meditacijų Namai – 17 €, Akademija – 33 € per mėnesį.

Ką gaunu iškart, kai prisijungiu?

Laišką su prisijungimu per minutę ir visą archyvą – 82 meditacijas – tą pačią minutę. Pirmą gali klausyti šįvakar.

Kaip sustabdyti narystę?

Vienu paspaudimu savo paskyroje, užtrunka minutę. Be klausimų ir be paaiškinimų. Prieiga lieka iki apmokėto laikotarpio pabaigos.

O jeigu visiškai netiks?

7 dienų grąžinimo garantija. Prašom tik vieno: paklausyk bent vienos meditacijos vakare. Jei nepatiks ir nieko nepajusi – parašai, ir grąžinam pinigus be klausimų.

Prašom paklausyti todėl, kad iš teksto apie balsą spręsti neįmanoma. Kūnas arba atsakys, arba ne – ir tai sužinosi tik atsigulęs.

Ar tai tiks man, jei turiu nerimą ar perdegimą?

Žmonės su sunkiomis būsenomis dažnai rašo apie didžiausią pokytį, nes kūnas jau pasiruošęs sustoti.

Bet tai ne medicinos paslauga ir ne psichologijos pakeitimas. Sprendimus dėl vaistų ar terapijos priimi tu su savo gydytoju.

Ar tai religija ar ezoterika?

Ne. Nėra doktrinos, nėra tikėjimo, prie kurio reikia prisijungti. Violeta veda per kūną ir jausmus – per tai, ką jauti dabar.

Turi kitą klausimą?

Parašyk: labas@rd.lt

Apie mane

Nemėgstu apie save pasakoti. Nemėgstu reklamuotis. Ilgą laiką galvojau, kad tai mano silpnybė. Dabar suprantu – tai mano stiprybė.

Nes kai aš dirbu su žmogumi – nesiekiu būti centre. Aš tampu tarpininke. Tarp tavęs ir tavo tiesos. Tarp tavo skausmo ir jo išgydymo.

Per mano meditacijas tau nieko nereikia daryti. Nieko keisti, nieko taisyti, nieko gydyti. Tik pastebėti.

Daugiau nei dešimt metų einu vidinį kelią ir esu pravedusi šimtus sesijų. Ir pati vis dar mokausi pastebėti, kas vyksta manyje – todėl žinau, kaip atrodo diena, kai nebėra jėgų.

Kartu su vyru Ryčiu Akademijoje vedame Jausmų Sesijas. Meditacijos – mano erdvė. Čia esame dviese: tu ir mano balsas.

Įrašau jas ten, kur tuo metu gyvenu – Lietuvoje, Madeiroje, Egipte, Balyje, Šri Lankoje. Nežinau, apie ką bus kita, kol nepradedu.

Tavo vieta Meditacijų Namuose jau paruošta. Šviesa palikta.

– Violeta Druskinė (kartu su Ryčiu)

Jei turi kūną – gali sustoti

Net jei metų metus atrodė, kad sustoti negalima.

Atsigulk šįvakar. Leisk Violetai parodyti, kaip.

Pasirinkti narystę · nuo 17 €/mėn.

Prieiga iškart · Sustabdai bet kada · 7 dienų grąžinimo garantija

Kurį pasaulį maitini – vidinių jausmų pasaulį, savo širdies ir Dievo vedimą ar minčių, programų, argumentų ir baimių pasaulį? Kurį laistai savo laistytuvu per dieną daugiau? Pažiūrėk, kaip kūnas jaučiasi, kai pagalvoji apie Dievo balsą ir jo vedimą, nerūpestingumą, neatsakomybę, nekontroliavimą, visišką paleidimą, ir kaip kūnas jaučiasi, kai tu saugaisi, bijai, suspaudi save, neleidi sau, bėgi, slepiesi, jauti kaltę. Kaip manai, kokioje energijoje kūnas labiau klesti, išlieka jaunas, gyvas, sveikas ir stiprus? Ar Dievo ir širdies balso sekime, ar baimės ir kaltės programų palaikyme?

Visiškai nesvarbu, koks tavo gyvenimas buvo iki šios akimirkos, nesvarbu, ką pridarei ir ko nepridarei – mes visi visko pridarėm ir nepridarėm – šita akimirka yra naujas lapas, nauja reinkarnacija, naujas Dievo pasaulis. Ir šią akimirką tu gali pasirinkti savo širdimi kryptį – į baimę, kaltę, trūkumą ir užspaudimą arba į Dievą, į vidų, į laisvę ir savo karališkumą. Kai tai skaitai, gali kilti minčių: ,,Skamba gražiai, bet kaip tai padaryti, tai ne man, nežinau, kaip iš to išeiti, visą gyvenimą buvo taip”. Tai tik baimės, kaltės ir proto mintys, netikėk jomis, nebelaistyk jų. Palik jas, tegul jos ateina, bet, kai jos ateina, pažymėk jas, kaip paukštukus žiedeliu pažymi prižiūrėtojai, kad, jeigu jie išskrenda ir juos pagauna vėl, atpažintų, kuris yra kuris, ir taip apie juos renka informaciją. Lygiai taip pažymėk visas savo mintis naudojant savo dėmesį ir stebėjimą – pažiūrėk į mintį, pagauk ją savo žvilgsniu, uždėk ant jos žymę, kad “aš jau pamačiau tave, tu jau pamatyta, pažymėta”, ir paleisk. Leisk jai eiti, nebesaugok jos. Daugiau nieko neturi daryti. Tu ją pažymi, uždedi ant kojos žiedelį ir, kai ji išeina, tu ją paleidi. Nebėk paskui ieškoti jos, nes gali ją sekti savo kompiuteryje – tavo duomenų bazėje ji jau įrašyta. Taip pastebėk visas savo mintis, kurios sukuria bet kokį limitą. Pažymėk jas ir paleisk. Stebėjimas yra tam, kad pažymėtum. Neturi su jomis kovoti, neturi maištauti prieš jas. Tu esi tiesiog prižiūrėtojas, kuris pastebi ir pažymi viską, ko nebenori daugiau patirti gyvenime, ir paleisk tai.

Jeigu jauti dar bet kokią savo kontrolę, bet kokį laikymą, atpalaiduok jį, tegu ištirpsta. Ar jauti meilę savo kūnui? Ar gali pasakyti savo kūnui “Aš myliu tave”? Pajausk, kokį jausmą sukelia šis klausimas. Gali pasakyti savo kūnui: “Aš myliu tave, tu nuostabus” ir pajausk, kas vyksta kūne. Leisk visoms visoms energijoms eiti, kilti, plėstis, spausti, judėti, būti. Dabar esi indas, per kurį važiuoja traukiniai – skirtingos energijos, skirtingos vibracijos. Nesvarbu, ar jauti daug jų ar mažai, bet leisk viskam vykti, kad ir kas vyksta šią akimirką ir visiškai nesikišti į tai, atiduoti tai į Dievo rankas, palikti savo kūną, palikti visą šį pasaulį, išeiti atostogų.

Jeigu ateina kokios nors mintys, visiškai nieko nedaryk dėl to. Tu esi erdvė, į kurią mintys ateina ir išeina, kurioje viskas vyksta, pasirodo ir dingsta. Visiškai nieko neturi daryti. Pasitikėk, leisk akimirkos energijai tave nešti ir atnešti visa, ko reikia. Jeigu akimirka atneša mintis ir aktyvų protą, vadinasi – tai pats tobuliausias dalykas, kuris gali dabar nutikti, būk atviras(-a) viskam, visoms mintims ir protui, tegu vyksta, tegu ateina – duok laisvę viskam viskam viskam, kas vyksta šią akimirką. Duok laisvę viskam viskam viskam, kas vyksta šią akimirką.

Jei jauti, kad kažką dar saugai, priešiniesi ir blokuoji, pabandyk tai atpalaiduoti ir visiškai nebedėti jokių pastangų. Kaip vėjo plaikstomas maišiukas juda ore iš kairės į dešinę, aukštyn, žemyn, taip ir tu leisk energijoms ir vibracijoms tave mėtyti į visas puses: aukštyn, žemyn, į protą, iš proto, į jausmus, iš jausmų, į stebėjimą, iš stebėjimo. Leisk viskam viskam vykti, duok viskam laisvę, tegu kyla, tegu juda, tegu teka ir tirpsta. Absoliučiai nieko nedaryk, nesistenk būti stebėjime, net nestebėk. Neleisk savo protui nieko pačiupti – jokios praktikos, jokio metodo, jokio veiksmo, nieko nereikia. Jeigu ateina mintis ,,Kaip nieko nedaryti, tai ką man daryt, kad nieko nedaryt?” – eina šikt jinai, nieko nedaryk dėl tos minties, pamiršk net stebėjimą. Kas lieka?

Tik tu su savim dabar. Tai ir yra gyvenimas – tu dabar. Visa kita netikra, visa kita eina šikt. Tik Tu ir Dabar.

Iš pradžių klausiau, ar gali pasakyti, kad myli savo kūną, dabar noriu pratęsti ir paklausti – ar gali pasakyti: ,,Aš myliu šį pasaulį, aš myliu Žemės planetą”? Ar gali pasakyti, koks tavo santykis su šiuo pasauliu, su Žeme – ar gera čia būti, ar nekenti čia būti? Pajausk vidumi – ar nori apkabinti Žemę, ar nori pasiimti kūjį ir sudaužyti viską, išsilaisvinti iš šios planetos ir visos kančios, kurią čia patyrei. Jei renkiesi kūji, leisk sau patirti šią energiją, kaip tu daužai viską, kad tu nekenti, kad pyksti, kad tave užkniso. O jeigu myli, pajausk, ar neapgaudinėji savęs ir ar po ta meile nėra paslėptos agresijos ir nekentimo. Būk nuoširdus(-i) sau, kai klausi šitų klausimų.

Kad ir ką jauti dabar – nesipriešink, leisk viskam būti. Ir nieko daugiau nedaryk. Noriu, kad pajaustum savo visą kūną periferiškai, viską kartu nuo galvos iki kojų, pajaustum, kokia dabar yra jo energija, jo vibracija, jo energijos kokybė. Tiesiog pajausk. Pajausk, ar dar yra kokių nors jausmų, emocijų, energijų kūne – galvoj, krūtinėj, pilve, saulės rezginy ar dar kur nors. Jeigu yra, susikoncentruok į bet kurį energijos kamuolį ir pabūk su juo, skirk jam savo dėmesio, energijos, bet nekeisk jo. Pabūk su juo kartu. Stebėk visą savo kūną periferiškai, kas vysta, kaip jis pulsuoja, gal energija teka, gal elektra jaučiasi, stebėk ir jausk, kas kūne vyksta būtent dabar.

Jeigu patiko nieko nedaryti, būti, jausti, stebėti, žinok, kad ši kokybė gali būti su tavimi visą tavo likusią dieną. Paprašyk to dvasios, Dievo. Sakyk: ,,Aš noriu jaustis taip visą dieną”. Turėk tokią intenciją, ir tai išsipildys. Prašyk, ir bus padaryta.

Noriu labai padėkoti tau, kad skaitei šį laišką, kad renkiesi šią erdvę, o ne milijoną kitų dalykų pasauly šią akimirką.

Gera įtraukti tave į mūsų jautrią šeimą, į mūsų ratą, į mūsų energiją, kur jaučiame savo jausmus ir nebijome pažiūrėti į save. Gera širdy stebėti, kaip visi aplinkui plečiasi, kyla, bunda. Ir tegu viskas, kas sunku, ištirpsta kaip sniegas pavasario saulėj. Su meile. Rytutis 😛

Which world are you feeding – the world of inner feelings, your heart, and God’s guidance, or the world of thoughts, programs, arguments, and fears? Which one do you water more each day with your “watering can”? Notice how your body feels when you think about God’s voice and guidance – about being carefree, uninhibited, at ease, completely surrendered – and compare that to how your body feels when you’re guarding yourself, afraid, tense, holding back, running, hiding, feeling guilty. Which energy do you think helps your body thrive, stay young, alive, healthy, and strong? Is it following God’s and your heart’s voice, or sustaining the programs of fear and guilt?

It doesn’t matter what your life has been like up to this moment; it doesn’t matter what you have done or haven’t done – we’ve all done things and left things undone. This very moment is a fresh start, a new incarnation, a new world of God. Right now, you can choose with your heart where to go – toward fear, guilt, lack, and suppression, or toward God, inward, toward freedom and your own sovereignty. As you read this, you may have thoughts like, “That sounds nice, but how do I do it? It’s not for me, I don’t know how to get out of this, it’s been like this my whole life.” But these are just thoughts – fear, guilt, and the mind talking. Don’t believe them, don’t keep watering them. Let them come, let them be, but when they appear, tag them, just like researchers ring birds so they can identify each one if it flies away and is caught again. In the same way, tag all your thoughts by using your attention and observation: look at the thought, catch it with your gaze, label it – “I see you, I’ve noticed you” – then let it go. Let it pass; don’t hold on to it. You have nothing else to do. You mark it, you “ring its leg,” and when it leaves, you release it. Don’t run after it, don’t chase it, because you can trace it in your “computer” – it’s already in your database. That’s how you notice every thought that creates any kind of limitation. Acknowledge it, then let it go. Observation is only there so you can tag it. You don’t have to fight or rebel against it. You are simply the caretaker who notices and tags everything you no longer wish to experience in life, and then lets it go.

If you still feel any form of control or holding on, soften it; allow it to dissolve. Do you feel love for your body? Can you say to your body, “I love you”? Notice what feeling arises. Try saying to your body: “I love you, you are wonderful,” and feel what happens inside you. Allow every kind of energy to come, rise, expand, press, move, and simply exist. Right now, you are a vessel through which trains run – different energies, different vibrations. It doesn’t matter whether you feel a lot or only a little; let everything happen, whatever is occurring at this moment, and don’t interfere at all – surrender it to God, leave your body, leave this whole world, let go completely, go on vacation.

If any thoughts appear, do absolutely nothing about them. You are the space into which thoughts come and go, where everything unfolds, appears, and disappears. You don’t have to do anything. Trust, and allow the energy of the moment to carry you and bring whatever you need. If this moment brings thoughts and an active mind, then that is the most perfect thing that could happen. Embrace it. Be open to everything – all thoughts, the mind – let it happen, let it come. Give total freedom to everything that is happening in this moment.

If you notice you’re still protecting something, resisting, or blocking, try to let it loosen completely and stop making any effort. Like a little bag fluttering in the wind from left to right, up and down, let the energies and vibrations toss you in every direction: up, down, into your mind, out of your mind, into feelings, out of feelings, into observing, out of observing. Give freedom to everything – let it rise, let it move, let it flow and dissolve. Do absolutely nothing. Don’t even try to observe; don’t observe. Don’t let your mind latch onto anything – no practice, no method, no action, no nothing. If a thought arises, “How do I do nothing? What should I do to do nothing?” – to hell with that thought. Do nothing about it. Forget even the observing. What remains?

It’s just you with yourself now. That is life – you, now. Everything else is unreal; let the rest go. Only You and Now remain.

Earlier, I asked if you could say that you love your body; now I want to continue and ask: can you say, “I love this world, I love Planet Earth”? Can you describe your relationship with this world, with the Earth – do you enjoy being here, or do you hate it? Tune in and ask yourself honestly – do you want to hug the Earth, or do you want to grab a hammer and smash everything, freeing yourself from this planet and all the suffering you’ve experienced here? If you choose the hammer, allow yourself to feel that energy fully – smashing everything because you hate it, you’re angry, you’re fed up. And if you love it, feel whether you are deceiving yourself, and whether beneath that love there might be hidden aggression or resentment. Be raw and truthful with yourself.

Whatever you feel at this moment – don’t resist it; let it be. Nothing more. I’d like you to feel your whole body peripherally, from head to toe, notice its energy right now, its vibration, its energetic quality. Just sense it. Notice whether there are any feelings, emotions, or energies in your head, chest, stomach, solar plexus, or anywhere else. If there are, focus on any “ball” of energy and stay with it; give it your attention and energy, but do not change it. Just be with it. Observe your entire body peripherally – notice what’s happening, how it pulses, if the energy is flowing, if you sense electricity. Observe and feel what’s happening in your body right now, in this very moment.

If you enjoyed doing nothing – being, feeling, observing – know that this quality doesn’t have to fade; it can stay with you for the rest of your day. Ask the spirit, God, for it. Say, “I want to feel this way all day.” Have that intention, and it will come true. Ask, and it shall be given.

I want to thank you so much for reading this letter, for choosing this space instead of the million other possibilities the world offers right now.

It feels good to welcome you into our sensitive family, our circle, our energy, where we allow ourselves to feel and aren’t afraid to look within. It warms my heart to see how everyone around is expanding, rising, awakening. May everything heavy dissolve like snow under the spring sun.
With love,
Rytis 😛