Video · 8 min. · Rytis ir Violeta
Nėra blogų emocijų – štai kodėl pyktis vis grįžta
Atrodo, kad pyktis, liūdesys ar pavydas – blogos emocijos, o džiaugsmas, ramybė ir meilė – geros? Šiame video Rytis kalba apie tai, iš kur atsiranda įsitikinimas, kad yra blogų emocijų, ir kodėl dėl jo tie patys pykčiai, ta pati kaltė ir tie patys barniai kartojasi diena po dienos.
Ir apie tai, ką iš tikrųjų gali pasirinkti: pirmos reakcijos nesustabdysi, bet antrą – bėgti ar sustoti ir pabūti su jausmu – renkiesi tu. O pianino pavyzdys parodo, kodėl emocijos nėra nei geros, nei blogos – jos tik skirtingos natos.
Ryčio ir Violetos Akademija
Pyktis vis grįžta, nors stengiesi jo nejausti?
Akademijoje 6 vakarus per mėnesį gyvai mokomės antros reakcijos – sustoti, nerti į jausmą ir leisti pykčiui praeiti per kūną.
Prisijungti prie Akademijos · 33 €/mėn.Prieiga atsidaro iškart · Sustabdai bet kada · 7 dienų grąžinimo garantija
Klausyk arba skaityk
Žemiau – video tekstas.
Iš kur įsitikinimas, kad yra blogų emocijų
Rytis: Tu pasakei, kad pyktis arba emocijos yra blogai. Blogis. Blogos, blogos emocijos. Tai yra įsitikinimas, kurį arba pats susikūrei, bet tikriausiai kažkas tau jį perdavė: gal tėvas, gal dar kiti žmonės, gal knygos kokios.
Tu tiki, kad yra geros emocijos – pavyzdžiui, džiaugsmas, ramybė, gerumas, meilė. Ir yra blogos emocijos – pyktis, liūdesys galbūt, agresija, koks nors pavydas, kaltinimas. Ir kai turi šitą įsitikinimą, tu esi pasmerktas vengti blogų emocijų ir saugoti geras emocijas, siekti gerų emocijų. Ir tada užsip*si gyvenime, nes tu negali kontroliuoti gyvenimo.
Emocijos gali ateiti bet kada, bet kokios, bet kurią dieną, bet kuriuo metu. Vėjas gali atpūsti bet ką. Ir kai tu skirstai, tu negali tada jausti laisvės ir ramybės, nes nuolat yra kontrolė, nuolat yra atstūmimas ir nepriėmimas to, kas ateina šią akimirką.
Kodėl pyktis vis grįžta
Rytis: Pavyzdžiui, tu kūne turi plytą sunkią iš vaikystės arba iš kažkur, tarkim, iš tėvo, iš mamos. Yra sunkumas pilve, pavyzdžiui. Ir tavo darbuotojas kažką pasako, ir tau aktyvuoja. Aktyvuoja – neįdeda, bet aktyvuoja tavo skausmą iš praeities, kuris sėdėjo pilve gal 20 metų, tarkim.
Ir kai turi įsitikinimą, kad pyktis yra blogai, tai, ką tu pajauti pilve tą akimirką… Įsivaizduok: jausmas nori išeiti iš tavęs. Kaip mažas žmogeliukas gyvena pilve, kūne, ir jisai nori grįžti į savo planetą, į savo žvaigždyną. Ir sako: „O, pagaliau dabar galim išeiti.“ Vau, jisai lipa į viršų, lipa, nori išeiti, nori pereiti kūną per nervų sistemą, nori grįžti namo. Ir tu sakai: „Niekur neisi.“
Ir uždusini, užslopini, nustumi, atstumi. Ir ta emocija niekur negali išeiti ir toliau grįžta į tavo pilvą. Ir taip daug kartų žmonės daro, daug metų. Jaučia tą patį – dėl to ir kartojasi jiems diena po dienos tos pačios emocijos, ta pati kaltė, tie patys barniai, tie patys pykčiai, nes niekas neperleidžia jų per kūną ir vis sustabdo procesą, ir vis užslopina tai.
Pirmos reakcijos nepasirinksi, antrą – gali
Rytis: Tai ką tu turi daryti? Turi padėti į šoną šitą įsitikinimą, kad jausti emocijas, pyktį, agresiją ar panašiai yra blogai. Arba kad tai, ką tavo kolega darbuotojas jautė nusisukdamas, išeidamas, yra blogai, kad tai yra blogis kažkoks. Ir pažiūrėti į šitą įsitikinimą ir suprasti, kad jeigu tai aktyvuojasi, kyla tau, yra galimybė, kad ta emocija gali pagaliau išeiti iš tavo kūno.
Ir tada turi pasirinkimą. Tu negali pasirinkti pirmos reakcijos, pirmos emocinės reakcijos. Pavyzdžiui, aš ištariu sakinį, ir tavo kūnas automatiškai reaguoja į tai. Tu negali sustabdyti to, negali nieko pakeisti. Tu išgirsti, ir nervų sistema iškart iškelia tau bangą kūne, pyktį, arba suspaudžia pilvą. Visiškai automatiškai.
Ir tu negali pasirinkti, kas tave užtrigerina dienos metu, ir negali pasirinkti, kada tai nutiks ir kaip. Bet ką tu gali padaryti? Tu gali pasirinkti antrą reakciją. Ir antra reakcija yra: ar tu bėgi ir slopini tai, kas aktyvavosi tau, ar tu jauti ir sustoji, ir nebėgi, ir fokusuojiesi į jausmą, ir pabūni su tuo? Ir nuo to priklauso tavo ramybė ir laisvė.
Pirmos reakcijos negali pasirinkti, negali kontroliuoti. Gali nueiti bet kur, pamatysi mamą, mušančią vaiką, arba dar kokį vyrą geriantį, kuris žmoną apkalbinėja negražiai. Tau iškils pyktis, tau iškils agresija arba dar kažkas – automatiškai, pamačius tai. Ir tada tu gali pasirinkti: ar aš jaučiu tai kūne, ar aš noriu eiti į išorę, ten kažką primušti tą žmogų arba daryti dramą kažkokią, arba eiti parūkyti, eiti nusiraminti, išgerti alaus, kad nejausčiau, ir taip toliau?
Ką tu darai su antra reakcija? Žmonės slopina antrą reakciją. Jie nenori pažiūrėti į tai, jie bėga ir slopina jausmus. Taip, kaip ir tu galbūt iki šiandien darei su savo pykčiu ir agresija. Tai turi nustoti bėgti ir vietoj to turi pradėti jausti ir patraukti šitą konceptą, kad jausti yra blogai, kad emocijos yra blogos.
Jei savo kūnui visą dieną kartotum „tu blogas“
Rytis: Įsivaizduok, jeigu tu savo kūnui sakytum: „Kūne, tu blogas. Širdie, tu bloga. Prote, tu blogas. Smegenys, jūs blogos. Veide, tu šlykštus, negražus, blogas esi.“ Ten dar kažkas – raumenys tavo: „Ar jūs atsilupę? Jūs visiški lopai, jūs nieko nesugebat nešti, įsitempti, ir jūs blogi esat, raumenys.“
Įsivaizduok, kas nutiktų tavo kūnui, jeigu visą dieną kartotum, kad jisai blogas yra, arba tavo organams. Dabar įsivaizduok, kas nutinka su tavo vidinėmis emocijomis, kai tu visą gyvenimą kartoji, kad jos yra blogos. Tai turi pakeisti savo santykį. Supranti, ką sakau?
Nėra blogų natų – nėra ir blogų emocijų
Rytis: Ir nėra gerų emocijų ir blogų emocijų – dar kartą. Yra tik tai, ką tu jauti šiuo momentu. Ir tai gali būti visaip, gali būti visa paletė.
Pavyzdžiui, pianinas turi 82 natas. Turi labai žemas natas ir labai aukštas natas. Nėra ribos, kur prasideda blogos natos ir geros natos pianine. Supranti? Yra tonai, vibracijos, bet nėra geros ar blogos. Tu gali groti žemai, gali groti aukštai, bet nėra geros ir blogos natos.
Su jausmais, emocijomis yra tas pats. Nėra gerų ir blogų emocijų. Yra aukštos, žemos, energija skiriasi, bet tai nėra geros ar blogos. Tiesiog išraiška skirtinga, tonas skirtingas, tonacija. Tai yra tiek. Ne geros ir ne blogos.
Tai pastebėk dienos metu, kai vertini emocijas: geros ar blogos. Ir nuo šiandien pasistenk nebevertinti to. Pažiūrėk, kas nutiks, jeigu nedėsi koncepto, kad tai yra bloga emocija. Tiesiog jauti: „O, dabar kaip spaudžia krūtinę. Uch!“
Ryčio ir Violetos Akademija
Leisk jausmui grįžti namo
Gyvai su Ryčiu ir Violeta išjaučiame tai, kas metų metus sėdėjo pilve ir krūtinėje, – pyktį, kaltę, liūdesį. Visas įrašų archyvas atsidaro iškart po prisijungimo.
Prisijungti prie Akademijos · 33 €/mėn.Prieiga atsidaro iškart · Sustabdai bet kada · 7 dienų grąžinimo garantija
Gyvai Birštone
Nori savaitgalį išjausti plytą, kurią nešioji nuo vaikystės?
Jausmų sesijų savaitgalis Birštone su Ryčiu ir Violeta – 2 dienos po 7 valandas gyvai. Kalbėti ir dalintis nebūtina.
Savaitgaliai BirštoneSkaityk plačiau


